„Labai stengėmės, bet, deja, šiandien nepavyko užglaistyti nesutarimų“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis).
Briuselis jau ne vienerius metus bando išspręsti užsitęsusį ginčą tarp abiejų šalių, kurios nesutaria nuo daugiau nei prieš du dešimtmečius vykusio karo.
ES manė, kad vasarį parengusi ryšių normalizavimo planą išėjo iš aklavietės, tačiau pažanga nuo to laiko yra minimali.
Kosovas teigia norintis, kad Serbija žengtų pirmąjį žingsnį ir oficialiai pripažintų jo nepriklausomybę.
Tačiau Belgradas pirmiausia nori, kad būtų pasiekta pažanga įgyvendinant susitarimą dėl dešimties Kosovo savivaldybių, kuriose gyventojų daugumą sudaro serbai, asociacijos įsteigimo.
Anot J. Borrellio, jis pasiūlė abu procesus pradėti vienu metu, kad būtų galima judėti į priekį.
Tačiau Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti (Albinas Kurtis) atmetė šį pasiūlymą, nepaisant to, kad jam pritarė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.
A. Vučičius nurodė, kad šios derybos baigėsi nesėkmingai.
J. Borrellis teigė, kad taip pat nepadaryta jokios pažangos stengiantis sušvelninti ginčą dėl rinkimų Šiaurės Kosove, dėl kurio gegužę kilo neramumai.
Gegužę teritorijos šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, kilo neramumai, įskaitant etninių serbų riaušes, per kurias, Jenso Stoltenbergo teigimu, buvo sužeisti 93 NATO taikdariai, kai kurie iš jų – sunkiai.
J. Borrellis įspėjo, kad veiksmai, kurių ėmėsi Kosovas, siekdamas sumažinti įtampą ir surengti naujus rinkimus, neatitinka tarptautinių reikalavimų.
Jis pareikalavo šių merų atsistatydinimo.
„Negalime sėdėti ir laukti kitos krizės“, – sakė J. Borrellis.
Jis įspėjo, kad ši aklavietė kenkia Serbijos ir Kosovo norui vieną dieną prisijungti prie ES.
„Galiausiai dėl to, kad lyderiai nesugeba laikytis savo žodžių, labiausiai kenčia piliečiai“, – sakė J. Borrellis.
„Tai kelia ypatingą nerimą tuo metu, kai Europos Sąjunga akivaizdžiai žengia į priekį plėtros srityje“, – pridūrė jis.
