ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis surengs Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir Kosovo premjero Albino Kurti susitikimą. Jie turėtų patvirtinti deklaraciją dėl dingusių asmenų ir aptarti pirmą įstatymo projektą dėl Kosovo savivaldybių, kuriose daugumą sudaro serbai, asociacijos įkūrimo – tai du abiem šalims opūs klausimai.
Per vasarį įvykusį susitikimą abu lyderiai nebyliai pritarė ES remiamam planui užbaigti užsitęsusias politines krizes, o kovą, per susitikimą Šiaurės Makedonijoje, Belgradas ir Priština preliminariai sutarė, kaip įgyvendinti šį santykių normalizavimo planą.
J.Borrellio pasiuntinys Belgrado ir Prištinos deryboms Miroslavas Lajčakas sakė, kad antradienio susitikimas yra labai svarbus žingsnis į priekį, ir pridūrė, kad svarbu vengti bet kokių veiksmų, galinčių pabloginti atmosferą.
Iš susitarimų, kuriuos abi šalys pasiekė per 12 metų trunkančias ES remiamas derybas, taikomi vos keli. Briuselis ir Jungtinės Valstijos dažnai įsikiša slopinti įtemptų situacijų tarp Belgrado ir Prištinos, ypač nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Belgradas tvirtina, kad Priština privalo įgyvendinti 2013 metų susitarimą dėl savivaldybių Kosovo šiaurėje asociacijos. Ji vietos valdžios lygiu koordinuotų darbą dėl švietimo, sveikatos apsaugos, teritorijų planavimo ir ekonominės plėtros. Kosovo Konstitucinis Teismas vėliau paskelbė, kad šis planas prieštarauja konstitucijai.
Serbija tvirtina, kad jokia pažanga derybose negalima neišsprendus asociacijos klausimo. Užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius sakė, kad Kosovas bandys išvengti bet kokio judėjimo šia tema.
„Tą patį girdėjome prieš dešimtį metų. Visi džiūgavo, kad tai istorinis aktas. Praėjo dešimt metų, o serbų savivaldybių asociacija neatsirado“, – sakė jis.
Serbų dominuojamose bendruomenėse Kosovo šiaurėje praėjusį mėnesį įvyko vietos valdžios rinkimai, surengti po to, kai serbų atstovai pernai pasitraukė iš savo postų. Dauguma serbų balsavimą boikotavo.
A.Vučičius gyrė boikotą ir griežtai kritikavo Vakarų pareigūnus – juos jis vadino melagiais ir sukčiais. Serbų mažuma Kosove – buvusioje Serbijos provincijoje – nebetoleruosianti, jo žodžiais, užsienio okupacijos.
Per derybas taip pat bus kalbama apie daugiau kaip 1,6 tūkst. žmonių, oficialiai tebelaikomų dingusiais per 1998–1999 metų karą. Kosovas kaltina Serbiją slepiant jų buvimo vietą.
ES policija, dislokuota regione vykdyti teisinės valstybės misiją EULEX, sako, kad sunku surasti šių žmonių palaikus, nes daugelis jų buvo palaidoti nepažymėtuose kapuose siekiant apsunkinti paiešką ir nuslėpti įrodymus. Dauguma šių dingusių asmenų yra albanai.
„Tarptautinė bendrija spaus ir premjerą Kurti, ir prezidentą Vučičių toliau taikyti konstruktyvų metodą, nes tai vienintelis kelias į priekį“, – sakė Kosovo analitikas Artanas Muhaxheri.
1998–1999 metų karas Kosove kilo albanų separatistams sukilus pieš Serbijos valdymą, o Belgradui atsakius brutaliomis represijomis. Per karą žuvo apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia albanų. 1999-aisiais NATO karinė intervencija privertė Serbiją pasitraukti iš Kosovo.
2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, bet Serbija jos nepripažįsta.
