Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį vėlai vakare. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, A. Vučičius jau buvo tvirtai įsitikinęs dešiniojo sparno populistinės Serbijos pažangos partijos (SNS) pergale.
„Parlamente turėsime absoliučią daugumą – 127 vietas“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad jau suskaičiuota apie 76 proc. balsavimo biuletenių.
Nors A. Vučičius nekandidatavo sekmadienio parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, šis balsavimas iš esmės laikomas referendumu dėl jo vyriausybės.
„Mano darbas buvo padaryti viską, kas nuo manęs priklausė, kad užsitikrinčiau absoliučią daugumą parlamente“, – pareiškė prezidentas, švęsdamas, anot jo, SNS pergalę.
Prognozuojama, kad po sekmadienį įvykusių rinkimų SNS sustiprins savo pozicijas 250 vietų parlamente. 2022-ųjų rinkimų metu SNS gavo 120 vietų ir sudarė koalicinę vyriausybę.
Kremlius pirmadienį pasveikino Serbijos lyderio partijos pergalę šios Balkanų šalies, kuri palaiko draugiškus santykius su Maskva, parlamento rinkimuose.
„Sveikiname šį pono Vučičiaus laimėjimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva tikisi, jog balsavimo rezultatai padės „toliau stiprinti šalių draugystę“.
SNS dar grėsė sunkios kovos savivaldybių rinkimuose sostinėje Belgrade, ypač dėl palaidos opozicinių partijų koalicijos ir kandidatų, kandidatuojančių po „Serbija prieš smurtą“ vėliava.
Šis judėjimas susiformavo kaip reakcija į anksčiau šiais metais įvykusias masines šaudynes. Jos paskatino šimtus tūkstančių žmonių išeiti į gatves į mitingus, kurie per kelis mėnesius peraugo į antivyriausybinius protestus.
Rinkimai neapsiėjo be kontroversijų, nes varžovai skundėsi dėl nesąžiningos kovos.
„Raginame visus Serbijos politinius veikėjus ir tarptautinę bendruomenę netylėti šio brutalaus apiplėšimo akivaizdoje“, – teigė su judėjimu „Serbija prieš smurtą“ susijęs kandidatas Džordže Miketičius.
Anksčiau sekmadienį opozicijos lyderis Radomiras Lazovičius taip pat skundėsi dėl daugybės pažeidimų, kalbėdamas apie įtariamą balsų pirkimą ir parašų klastojimą.
„Galbūt turėjome nešvariausią rinkimų procesą“, – pridūrė jis.
Socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kad vyriausybė leido neregistruotiems rinkėjams iš kaimyninės Bosnijos ir Hercegovinos nelegaliai balsuoti rinkimuose.
Ministrė pirmininkė Ana Brnabič atmetė šiuos teiginius ir apkaltino politikus tokiais pranešimais kurstant chaosą.
Triuškinama pergalė
Sekmadienį prasidėjus balsavimui A. Vučičius spinduliavo pasitikėjimu savimi ir jau tada prognozavo triuškinamą pergalę.
Opozicija savo viltis siejo su dideliu rinkėjų aktyvumu.
„Tikiuosi, kad iki dienos pabaigos sulauksime didelio rinkėjų aktyvumo (...) ir kad rinkėjai galės laisvai išreikšti savo valią“, – sakė vienas iš „Serbija prieš smurtą“ lyderių Dobrica Veselinovičius.
Prieš balsavimą A. Vučičius buvo matomas visur – ant reklaminių stendų, dangoraižių, o naujienų laidos skyrė jam daug dėmesio.
Sekmadienį 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku atsidarius rinkimų apylinkėms, Belgrade jau nusidriekė balsus atiduoti norinčių gyventojų eilės.
„Atėjau anksčiau, kad palaikyčiau mūsų prezidentą, jis turi tęsti savo darbą“, – sakė 67 metų pensininkas Stojanas Milenkovičius.
Kiti tikėjosi, kad balsavimas atneš permainų šalies politinėje arenoje.
Prie pietinės sienos šimtai etninių serbų iš buvusios separatistinės Kosovo provincijos perėjo į Serbiją balsuoti.
Po to, kai Belgradui ir Prištinos vyriausybei nepavyko pasiekti susitarimo, kuris būtų leidęs serbams balsuoti Kosove, sėdo į autobusus ir beveik dvi valandas laukė, kad galėtų kirsti sieną.
Supančiota žiniasklaida
Serbiją, kaip ir daugelį pasaulio šalių, kamuoja dviženklė infliacija.
Prieš rinkimus A. Vučičius, norėdamas sušvelninti skaudžias kylančių kainų pasekmes, pradėjo kelti valstybės išlaidas, įskaitant pensijų didinimą ir pinigines išmokas pagyvenusiems žmonėms.
Jis taip pat pažadėjo per ateinančius metus padvigubinti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
Daugiau nei dešimtmetį eidamas pareigas, A. Vučičius pasinaudojo galimybe sustiprinti valdžios svertų kontrolę, įskaitant faktinę žiniasklaidos kontrolę.
Lapkritį jis sušaukė pirmalaikius rinkimus – tai naujausias pavyzdys, kad jo valdomos vyriausybės retai dirba iki galo – kritikų teigimu, taip siekiama išlaikyti opoziciją išbalansuotą.
Naujausias balsavimas vyko praėjus mažiau nei dvejiems metams po prezidento ir parlamento rinkimų, per kuriuos A. Vučičius ir SNS dar labiau sustiprino savo valdžią.
