Suskaičiavus maždaug 63 proc. sekmadienį vykusių rinkimų balsų paaiškėjo, kad centro dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS), jau aštuonerius metus vadovaujanti šaliai, smarkiai sustiprins savo dominavimą 250 vietų parlamente, paskelbė A.Vučičius.
Nors pats 50 metų prezidentas į parlamentą nesibalotiravo, jis tvirtai kontroliuoja 2012-aisiais į valdžią atėjusią SNS.
„Esu dėkingas žmonėms už šią istorinę paramą“, – pakiliai sakė jis SNS būstinėje, kur skambėjo pučiamųjų muzika.
„Mes laimėjome visur, net ir ten, kur anksčiau pralaimėdavome“, – pareiškė A.Vučičius,
Prie didžiulės SNS sėkmės prisidėjo pagrindinės opozicijos stovyklos boikotas. Opozicijos lyderiai teigė, kad vadovaujant autoritariniam A.Vučičiui sąžiningi ir laisvi rinkimai neįmanomi.
Tačiau nepaisant opozicijos raginimų nebalsuoti ir išlikusio susirūpinimo dėl koronaviruso grėsmės, rinkėjų aktyvumas nebuvo smarkiai mažesnis už normalų. Kaip pranešė nepriklausomas rinkimų stebėtojas CRTA, balsavo kiek mažiau nei 50 proc. iš beveik 6,6 mln. rinkėjų.
Balsavimą boikotavusi opozicija pasmerkė „suklastotus rinkimus“ ir paskelbė, kad nugalėtojai yra jų judėjimas.
Šiaip ar taip valdančioji partija parlamente turėtų gauti maždaug 189 vietas ir turės nedaug varžovų.
Nauja populiarumo banga
Antrą vietą rinkimuose užėmė SNS tradicinė mažesnioji koalicijos partnerė – Serbijos socialistų partija (SPS), kuriai turėtų atitekti 32 vietos, nurodo visuomenės nuomonės tyrimų agentūra IPSOS.
Trečia liko vienintelė opozicinė partija, peržengusi 3 proc. balsų slenkstį ir patekusi į parlamentą – neseniai suformuotas Serbijos patriotinis aljansas (SPAS), turintis gauti maždaug 12 vietų parlamente.
Etninių partijų, kurioms taikomas mažesnis balsų „slenkstis“, grupė gaus maždaug 17 vietų parlamente, nurodo IPSOS.
Tarp nepatekusiųjų į parlamentą yra ultranacionalistų Serbijos radikalų partija, kuriai vadovauja nuteistas karo nusikaltėlis Vojislavas Šešelis.
Be prasmingos opozicijos ši „Pyro pergalė“ galiausiai galėtų diskredituoti Serbijos valdančiąją partiją, nes ji bus laikoma „mažiau teisėta nei kada nors anksčiau“, socialiniame tinkle „Twitter“ komentavo Balkanų analitikas Florianas Bieberis.
Tačiau trumpuoju periodu SNS bus galingesnė nei bet kada ir vainikuos A.Vučičiaus aštuonerių metų pastangas konsoliduoti šalies demokratijos kontrolę, iš pradžių kaip premjerui, o dabar – kaip prezidentui, sakė jis.
Prieš šiuos rinkimus A.Vučičius sulaukė naujos populiarumo bangos, suvaldęs COVID-19 situaciją Serbijoje. 7 mln. gyventojų turinčioje šalyje užregistruota maždaug 260 mirties dėl koronavirusinės infekcijos atvejų.
Nors prezidento postas turėtų būti reprezentacinis, A.Vučičius išlieka svarbiausias Serbijos sprendimų priėmėjas ir vadovavo atsakui į šią sveikatos krizę.
Serbijos analitikas Dušanas Spasojevičius šios Balkanų valstybės rinkimus vadina „konkurencinės autokratijos“ forma.
„Yra konkurencija, bet dalyviai nėra lygūs“, – sakė jis apie neproporcingą A.Vučičiaus įtaką.
Stebėtojai sako, kad A.Vučičiaus galią nulemia jo manipuliavimas žiniasklaida, kai keli leidiniai iš esmės tarnauja kaip SNS propagandos mašinos.
JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Freedom House“ neseniai paskelbė, kad Serbija jau yra ne demokratija, o „hibridinis režimas“ – dėl „daugelį metų vis labiau didėjusio valstybės užvaldymo, piktnaudžiavimo valdžia ir pasitelktos tvirtos rankos taktikos“.
Laikas deryboms dėl Kosovo
Vis dėlto Serbijos lyderis gali kliautis sąjungininkais tarptautinėje scenoje. Be glaudžių ryšių su Rusija ir Kinija, jis yra užsitikrinęs paramą Vakaruose, kur yra laikomas žmogumi, galinčiu išspręsti dešimtmečius trunkantį Serbijos teritorinį ginčą su buvusia provincija Kosovu.
Praėjus rinkimams prezidentas bus spaudžiamas daryti pažangą derybose su Priština, kurios yra įstrigusios daugiau kaip metus.
Jo jau laukia intensyvi darbotvarkė: artimiausiu metu jis susitiks su Europos Sąjungos pasiuntiniu Serbijai ir Kosovui, lankysis Maskvoje ir susitiks su Kosovo atstovais Baltuosiuose rūmuose.
Pagrindinė ginčo priežastis yra Serbijos atsisakymas pripažinti 2008-aisiais, po atsiskyrimo per kruviną karą paskelbtą albanų dominuojamo Kosovo nepriklausomybę.
JAV ir dauguma Vakarų Europos valstybių pripažįsta Kosovo valstybingumą, bet Rusija ir Kinija palaiko Serbijos poziciją.
Šis klausimas yra labai opus serbų nacionalistams, bet ypač aktualus Kosove gyvenančiai serbų mažumai.
