250 vietų parlamento ir vietos valdžios rinkimuose balsuoti gali beveik 6,6 mln. rinkėjų. Neaišku, koks bus jų aktyvumas, išliekant nuogąstavimams dėl koronaviruso ir opozicijai raginant balsavimą boikotuoti.
Rinkimai iš pradžių buvo planuojami balandį, bet dėl pandemijos buvo atidėti. Šiuo metu Serbijoje, atšaukusioje karantino priemones, kasdien tebepranešama apie dešimtis naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
Šalyje iki šiol mirė apie 260 žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, bet Serbijai pavyko išvengti didesnio masto epidemijos, kokios smogė kai kurioms kitoms Europos valstybėms.
Atšaukus karantino priemones užsikrėtimo atvejų vėl pagausėjo, todėl prezidentas Aleksandras Vučičius uždraudė rinkimų kampanijos mitingus, bet ne patį balsavimą.
Prieš rinkimus susiklosčius neįprastai padėčiai šalies politinėje scenoje dominuoja įtakingas prezidentas. Jis pats į parlamentą nesibalotiruoja, bet jo vardas tebėra balsalapiuose, nes A. Vučičius yra Serbijos pažangos partijos (SNS), jau aštuonerius metus vadovaujančios šaliai, vadovas.
Valdančiųjų pergalę beveik neabejotinai užtikrino boikotas, paskelbtas opozicijos lyderių, teigiančių, kad vadovaujant autoritariniam A. Vučičiui sąžiningi ir laisvi rinkimai neįmanomi.
Vis dėlto opozicijos stovykla anaiptol nėra vieninga: kai kurios pagrindinės partijos balsavimą boikotuoja, bet apie 20 mažesnių grupių toliau varžysis. Jas visas mažai kas sieja, išskyrus nepalankumą prezidentui.
Dėl šios priežasties A. Vučičiaus centro dešinioji partija turi puikią galimybę užsitikrinti 60 proc. balsų, rodo apklausa, atlikta sociologinių tyrimų agentūros „Faktor Plus“.
Antra galėtų likti SNS koalicijos partnerė – Serbijos socialistų partija (SPS); jai prognozuojama apie 12 proc. balsų.
Sveikatos apsaugos pareigūnai balsavimo apylinkes aprūpino kaukėmis, pirštinėmis ir dezinfekavimo priemonėmis. Rinkėjams patariama jomis naudotis, bet tai nėra privaloma.
Buvęs kraštutinis nacionalistas A. Vučičius per 10-ojo dešimtmečio Balkanų karus trumpai dirbo informacijos ministru velionio autoritariško lyderio Slobodano Miloševičiaus vyriausybėje. Dabar jis sako, kad siekia Serbijos narystės Europos Sąjungoje, bet kritikai perspėja, kad jo SNS 2012-aisiais atėjus į valdžią demokratinės laisvės nyko.
Prezidentas ragino savo šalininkus aktyviai balsuoti, kad SNS gautų tvirtą mandatą tarptautinės bendrijos tarpininkaujamoms taikos deryboms dėl Kosovo – Serbijos buvusios provincijos – ateities.
Birželio 27 dieną Vašingtone tarpininkaujant JAV turi įvykti Kosovo ir Serbijos viršūnių susitikimas, o ES pareigūnai paskelbė planus atnaujinti Briuselio tarpininkaujamas derybas.
Serbija atsisako pripažinti Vakarų remiamą Kosovo nepriklausomybę. Belgradą šiuo klausimu remia Rusija ir Kinija.
