Etninių albanų paskyrimui išprovokavus smurtą Belgrado remiamame regione, kuriame daugumą sudaro serbai, balsavimas galėjo atverti kelią serbų išrinkimui į merų postus.
Tačiau iš maždaug 45 tūkst. rinkimų teisę turinčių rinkėjų balsavo tik 253, pranešė Centrinė rinkimų komisija (CEC).
Kad rinkimai būtų pripažinti galiojančiais, rinkėjų aktyvumas turi būti didesnis nei 50 proc. Todėl balsavimas nepavyko, sakė CEC pirmininkas Kreshnikas Radoniqi (Krešnikas Radoničis).
„Boikotas reiškia status quo tęstinumą [...]. Šiaurėje gyvenantys serbai ir toliau yra politinių derybų įrankis Belgrado rankose“, – rašoma dienraščio „Koha Ditore“ internetiniame puslapyje.
Įtampa neramioje Kosovo šiaurėje tvyro ilgus mėnesius po vietos valdžios rinkimų, kuriuos praėjusių metų balandį laimėjo etniniai albanai.
Etniniai serbai boikotavo tuos rinkimus, o vėliau serbų protestuotojai susirėmė su Kosovo policija ir NATO kariais, kai albanų kilmės merai bandė pradėti eiti pareigas. Buvo sužeista apie 30 NATO taikdarių.
Vadovaujami didžiausios serbų ir Belgrado remiamos partijos „Serbų sąrašas“, sausį tūkstančiai Šiaurės Kosovo keturių savivaldybių gyventojų pasirašė peticijas, kuriose prašoma referendumu atleisti visus dabartinius šios Kosovo dalies merus.
Tačiau nepaisant to, kad anksčiau pasisakė už naują balsavimą, organizavo masinį parašų rinkimą ir pasinaudojo galimybe perimti vietos administracijos kontrolę, „Serbų sąrašas“ netikėtai paragino jį boikotuoti.
„Serbų sąrašas“ laikosi pozicijos nedalyvauti balsavime“, – sakė partijos vadovas Zlatanas Elekas.
Nors jis argumentavo nesutarimais su Kosovo etninių albanų vadovybe, lieka neaišku, kodėl „Serbų sąrašas“ priėmė tokį sprendimą.
