„Nesu politikas, nesiekiu kurti humanisto įvaizdžio. Kai Pietų Osetijoje prasidėjo karas, Kinijoje prasidėjo olimpinės žaidynės. Man tai priminė daugelį pasaulio politikos ir istorijos atvejų, kai vieną svarbų įvykį būdavo mėginama pridengti kitu, dar svarbesniu“, – E.Kusturica sakė žurnalistams, pasakodamas kelionės po Pietų Osetiją įspūdžius.
„Agresija prieš šią šalį (Pietų Osetiją) buvo pridengta olimpinėmis žaidynėmis, o tai yra didelis ir labai purvinas vaidinimas bei falsifikacija. Ji puikiai atskleidžia, kokiais laikais gyvename, – pridūrė jis. – (Gruzijos prezidentas Michailas) Saakašvilis surengė agresiją vykstant olimpinėms žaidynėms. Tai byloja, kad jo poelgiai nėra tokie demokratiški, kaip jis sako.“
Režisierius palinkėjo nepriklausomybę paskelbusiai Pietų Osetijai geros kloties ir sakė, kad atvyko siekdamas išreikšti savo solidarumą su agresiją išgyvenusiais žmonėmis.Režisierius priminė, kad demokratija buvo sukurta senovės Graikijoje „o mėginant bent prisišlieti prie demokratijos idėjos būtina gerbti šalį, kurioje kilo demokratija“.
„Kodėl jis nelaukė, kol baigsis olimpiada ir nepradėjo savo agresijos vėliau? – Todėl, kad jis elgiasi visiškai priešingai, nei kalba“, – pabrėžė E.Kusturica.
Pasak jo, mažos tautos išmoko sugyventi su didelėmis imperijomis, tačiau „kad imperijoms pavyktų visiškai įgyvendinti savo ketinimus, joms reikalingi žmonės, panašūs į Saakašvilį“.
„Atvažiavęs iš Šiaurės Osetijos į Pietų Osetiją, supratau, kad visi šie namai buvo sugriauti dėl jo veiksmų ir kad visa tai vyko per olimpines žaidynes, vardan demokratijos, teritorijoje, kuri buvo dirbtinai padalinta Stalino imperijos laikais“, – pridūrė režisierius.
Jis palinkėjo nepriklausomybę paskelbusiai Pietų Osetijai geros kloties ir sakė, kad atvyko siekdamas išreikšti savo solidarumą su agresiją išgyvenusiais žmonėmis.
E.Kusturica tai pat pagyrė sprendimą skirti JAV prezidentui Barackui Obamai Nobelio taikos premiją.
„Mažų mažiausiai jam pavyko pašalinti priešraketinės gynybos sistemą iš Lenkijos. Tai buvo taikdariškas žingsnis. Šį žingsnį laikau didele JAV politikos permaina“, – sakė jis.
Tačiau režisierius pabrėžė, kad Nobelio taikos premijos laureatas buvęs Suomijos prezidentas Marttis Ahtisaaris, kuris buvo vienas iš Kosovo nepriklausomybės pripažinimo iniciatorių, taip pat pasisakė už sprendimą bombarduoti Serbiją.
„Nuo to laiko aš abejoju Nobelio taikos premija, tačiau tikiuosi, kad jos skyrimas B.Obamai kažką pakeis JAV politikoje“, – sakė E.Kusturica.
Kalbėdamas apie ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos politiką, režisierius pareiškė, kad ji buvo „akivaizdžiai niokojanti ne vien Amerikai, bet ir visam pasauliui. Jam vadovaujant JAV tapo atgrasiausia šalimi pasaulyje. Vienintelė šalis, kur Bushą mylėjo – Albanija ir Kosovas“.
Per vizitą Cchinvalyje E.Kusturica apsilankė Švč.Dievo Motinos gimimo cerkvėje ir uždegė žvakeles už visus žuvusius per praeitais metais vykusį Gruzijos ir Rusijos karą.
