Taip ji kalbėjo praėjus mažiau nei savaitei po to, kai amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie perkeliamą Serbijos ambasadą Izraelyje.
Izraelis gavo netikėtos naudos po Baltiesiems rūmams tarpininkaujant praėjusią savaitę įvykusio Serbijos ir Kosovo lyderių susitikimo. Priština sutiko pripažinti žydų valstybę, o Belgradas, sekdamas Vašingtono pėdomis, nutarė perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu džiaugėsi, kad Serbija tapo pirmąja Europos valstybe, sutikusia perkelti savo ambasadą į Jeruzalę, praėjus beveik trejiems metams po to, kai Vašingtonas pripažino šį ginčijamą miestą Izraelio sostine.
Nors D.Trumpas taip pat pristatė šį žingsnį kaip jau sutartą sandorį, trečiadienį Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus patarėja ryšių su žiniasklaida klausimais Suzana Vasiljevič teigė, kad tai „nėra galutinis sprendimas“.
„Kol kas nieko nepriėmėme, niekas nebuvo pasirašyta“, – vietos žiniasklaidai sakė S.Vasiljevič.
„Pažiūrėsime, kaip klostysis situacija ir kaip elgsis Izraelis dėl savo santykių su Kosovu“, – pridūrė ji.
Serbijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Izraeliečių žiniasklaida trečiadienį savo ruožtu citavo anoniminį šaltinį, esą artimą Serbijos prezidentui, kuris teigė, kad šalis neperkels savo ambasados, jei Izraelis pripažins Kosovą – tai yra dar viena svarbi D.Trumpui tarpininkaujant pasiekto susitarimo dalis.
Galimybė, kad Izraelis pripažins Kosovą, laikoma dideliu buvusios Serbijos provincijos, vis dar kovojančios dėl pripažinimo pasaulinėje arenoje, laimėjimu.
Kosovo parlamentas 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, praėjus devyneriems metams po to, kai įsikišus NATO baigėsi kruvinas karas, per kurį žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
JAV ir dauguma Vakarų valstybių pripažino Kosovo nepriklausomybę, tačiau Serbija ir jos sąjungininkės Rusija ir Kinija – ne. Tebesitęsianti aklavietė ir Serbijos nenoras pripažinti Kosovą kėlė įtampą ir neleido visiškai stabilizuotis Balkanų regionui po kruvinų karų 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Izraelio kampas buvo netikėtas Kosovo ir Serbijos ekonominiame susitarime, kuris Vašingtone buvo pavadintas „istoriniu“, nors analitikai pabrėžė, kad tik nedaugelis sutarčių yra naujos arba žada esminę pažangą.
Abejonių dėl Serbijos ambasados perkėlimo kilo po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, panašu, matyti A.Vučičiaus nuostaba D.Trumpui paskelbus apie Belgrado sprendimą dėl savo diplomatinės misijos Izraelyje.
Vėliau Serbijos prezidentas tvirtino, kad nustebo tik išgirdęs, jog ambasados perkėlimo terminas yra 2021 metų liepa.
Europos Sąjunga anksčiau šią savaitę išreiškė „rimtą susirūpinimą ir apgailestavimą“ dėl Belgrado sprendimo.
ES vis dar palaiko vadinamąjį „dviejų valstybių sprendinį“, pagal kurį Jeruzalė turi būti Izraelio ir būsimos Palestinos valstybės sostinė. Bendrijos diplomatinė misija yra įsikūrusi Tel Avive.
Briuselis pabrėžė besitikintis, kad tokios narystės ES siekiančios šalys kaip Serbija laikysis jos užsienio politikos.
