Birželio 29 d. paskelbtame kreipimesi Vokietijos intelektualai, žurnalistai ir įžymybės ragino nutraukti Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktą diplomatiniais susitarimais ir paliaubomis. Šis atviras laiškas sukėlė nevienareikšmę reakciją Vokietijos visuomenėje ir už jos ribų.
2022 m. liepos 6 d., praėjus beveik savaitei po publikacijos, „Die Zeit“ išspausdino garsaus ukrainiečių rašytojo Serhijaus Žadano, kuris dabar savanoriauja gimtajame Charkive ir šiemet tapo Vokietijos knygų prekybos taikos premijos laureatu, atsakymą.
Savo publikacijoje S.Žadanas pabrėžia, kad vokiečių intelektualų laiške yra nemažai vietų, kurios kelia nuostabą ir nesupratimą, o gal net pasipiktinimą.
-
Rusijai tęsiant puolimą Donbase, Ukraina evakuoja žmones
-
Rusija siekia visiškai kontroliuoti Luhansko sritį, nesėkmingai bandė šturmuoti gyvenvietę prie Slovjansko
-
V.Adamkus sako pasigendantis ES aktyvumo dėl Rusijos sankcijų: „Reikia ne kalbėti“
-
Ukrainietis Maksimas: apie jūsų šalį pasakoju kaip apie pavyzdį, į kurį reikėtų lygiuotis
-
Žvalgyba: Rusija planuoja išnaudoti nuomonių skirtumus Europoje dėl Ukrainos
Jis cituoja: „Iš dalies dėl didžiulių ekonominių sankcijų ir Europos bei JAV karinės paramos Ukrainai iki šiol pavyko apsiginti nuo žiauraus ir agresyvaus Rusijos karo.“ S.Žadanas atsako: „Susidaro įspūdis, kad vokiečių intelektualai manė, jog karas daugiau ar mažiau baigėsi arba bent jau blogiausia jau praeityje. Tarsi Chersono ir Luhansko sritys bei dalis Charkivo ir Donecko sričių nebūtų okupuotos, tarsi Rusija kasdien raketomis neapšaudytų Ukrainos miestų, tarsi kasdien nežūtų Ukrainos civiliai gyventojai ir kariai. Ukraina ginasi.“
Vyksta „deukrainietizacija“
Toliau autorius pabrėžia, kad Ukraina ir toliau ginasi – šiandien, dabar, šią akimirką. „Kol vieni svarsto apie derybas su agresoriumi, Ukrainos kariai savo kūnais gina mūsų šalį. Taip, Ukrainai pavyko išlaikyti Kyjivą, Charkivą, Černihivą ir Sumus, o kaip su Mariupoliu, Sjevjerodonecku ir Lysyčansku? Ar verta ignoruoti šiuos miestus ir jų gyventojus? Ar jų, jų vaikų, žmonų ir senolių, kuriems dabar tenka gyventi okupacijos sąlygomis, likimas yra mažiau sunkus nei „kainų kilimas“ ir „energijos trūkumas“?“ – klausia ukrainiečių rašytojas.
„Apie ką tiksliai kalbame? – klausia jis toliau. – Kad mes, ukrainiečiai, turime išpūstus tikslus? Kad mes kariaujame tik todėl, kad turime per daug ginklų? Kad kovosime ilgiau, jei gausime daugiau ginklų? Ir kad būtent čia slypi problema? Ar laiško autoriai nesupranta, kas laukia ukrainiečių, jei jie sudėtų ginklus?“ – klausia rašytojas.
Rusija skelbia visiškai klaidingą Ukrainos „denacifikacijos“ idėją, pabrėžia S.Žadanas. Anot jo, iš tikrųjų vyksta „deukrainizacija“. „Ukrainiečiai žudomi dėl to, kad yra ukrainiečiai“, – konstatuoja jis.
Nežinau, kaip jie, nužudytieji Ukrainos piliečiai, vertins idėją derėtis su Rusija. Tačiau žinau, kad jie neturėjo ginklų, todėl negalėjo apsiginti.
Ukraina negali atsisakyti pasipriešinimo, kitaip jos žmonės bus sunaikinti, įsitikinęs S.Žadanas: „Turime reikalauti ginklų iš Vakarų, kitaip būsime sunaikinti. Turime paraginti pasaulį kovoti su Putino režimu, kitaip būsime sunaikinti. Tiesiogine to žodžio prasme fiziškai sunaikinti iki mirties. Tūkstančiai ukrainiečių Mariupolyje, Bučoje, Hostomelyje ir Irpinėje jau išžudyti. Nežinau, kaip jie, nužudytieji Ukrainos piliečiai, vertins idėją derėtis su Rusija. Tačiau žinau, kad jie neturėjo ginklų, todėl negalėjo apsiginti.“
„Putinas yra baisus, bet visai ne didis“
Publikacijos autorius mano, kad didžiausias vokiečių intelektualų, siekiančių derybų su Rusija, nesupratimas yra tas, kad rusai iš tikrųjų nenori derėtis su ukrainiečiais. O kai vokiečių intelektualai siūlo, kad neverta pernelyg remti Ukrainos, nes ukrainiečiai vis tiek neturi jokių šansų, jie leidžia Rusijos šovinizmui ir revanšizmui pažeidinėti tarptautines normas ir įstatymus bei naikinti ukrainiečių tautą. Pasak S.Žadano, jie neigia pačią Ukrainos teisę egzistuoti.
Gerbiamiems nesuprantamos rusų sielos ekspertams norėčiau pasakyti štai ką: jūs teisūs, Putinas baisus, bet jis visai ne didis.
„Nemanau, kad yra koks nors etinis ar moralinis pagrindas raginti Ukrainą pasiduoti, o Europos vyriausybes užmerkti akis prieš šį genocidą XXI amžiuje. Laiško autoriai, laikydamiesi klaidingai įsivaizduojamo pacifizmo, dvelkiančio cinišku abejingumu, įteisina Putino propagandinį pasakojimą, kad Ukraina neturi teisės į laisvę, neturi teisės egzistuoti, neturi teisės į ateitį, neturi teisės į savo balsą, nes Ukrainos žmonių balsas, jų pozicija gali supykdyti didįjį ir baisųjį Putiną. Gerbiamiems nesuprantamos rusų sielos ekspertams norėčiau pasakyti štai ką: jūs teisūs, Putinas baisus, bet jis visai ne didis“, – pabrėžia ukrainiečių rašytojas Vokietijos laikraščio „Die Zeit“ puslapiuose.
Reaguodamas į vokiečių intelektualų pareiškimą, kad „karo tęsimas siekiant visiškos Ukrainos pergalės prieš Rusiją reiškia dar tūkstančių karo aukų žūtį dėl tikslo, kuris atrodo nerealus“, jis neslepia pasipiktinimo: „Tačiau jie nedrįsta pasakyti, kad jei Ukraina pralaimės, aukų bus ne tūkstančiai, o šimtai tūkstančių. Šių aukų kraujas bus ant sąžinės tų, kurie vis dar be baimės žaidžia su blogiu, linkėdami visiems gerovės ir taikos.“
