Abi kaimynės yra demokratinės valstybės, rinkos ekonomikos ir Jungtinių Valstijų sąjungininkės, nerimaujančios dėl dominavimo siekiančios Kinijos ir branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grėsmės.
Tačiau jų tarpusavio santykius ne vieną dešimtmetį temdo seni ginčai, kurių šaknys siekia brutalų Japonijos 1910–1945 metų kolonijinį valdymą Korėjos pusiasalyje su priverstiniu darbu ir karo laikų seksualine vergija kaip ryškiausiais jo pavyzdžiais.
Netoli ambasados sklypo, kitapus kelio, stovi vadinamosios paguodos moters skulptūra, simbolizuojanti karo laikų japonų armijos sekso vergijos aukas.
Nuo 1992 metų aktyvistai kiekvieną savaitę čia rengia protesto akcijas, reikalaudami „visapusiško, nuoširdaus“ Tokijo atsiprašymo už karo laikų seksualinę vergiją.
Trečiadienį aktyvistai prie statulos susirinko 1 382-ąjį kartą.
Ankstesnis ambasados pastatas prieš kelerius metus buvo nugriautas, o darbuotojai persikėlė į biurus netoliese esančiuose daugiaaukščiuose. Aukšta tvora apjuostas sklypas dabar yra tuščias.
2015 metais miesto valdžia išdavė leidimą sklype statyti naują šešių aukštų pastatą. Leidimas buvo išduotas taip pat metais, kai Seulas ir Tokijas pasirašė kontroversišką susitarimą, turėjusį išspręsti vadinamųjų paguodos moterų klausimą.
Pagal Pietų Korėjos įstatymus, statybos turėjo prasidėti per vienerius metus nuo leidimo gavimo, tačiau buvo ne kartą atidėtos.
Japonija tvirtina, kad „paguodos moters“ skulptūra pažeidžia 2015 metais pasirašytą dvišalį susitarimą, pagal kurį Tokijas atsiprašė už tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą Japonijos kariuomenės viešnamiuose buvo seksualiai išnaudojamos moterys, ir sutiko sumokėti 1 mlrd. jenų kompensaciją.
Tačiau Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pernai pareiškė, kad 2017 metais apkaltos būdu posto netekusi jo pirmtakė Park Geun-hye pasirašė minėtą susitarimą nepasikonsultavusi su buvusiomis sekso vergėmis.
Jis taip pat nurodė uždaryti Japonijos finansuotą fondą, turėjusį teikti pagalbą karo metų sekso vergėms.
Miesto administracijos atstovas trečiadienį sakė: „Vasarį buvome susitikę su Japonijos pareigūnais. Jie sakė, kad sutiks su leidimo panaikinimu, nes dėl tam tikrų aplinkybių Japonijoje jie negali pradėti statybos darbų“.
Taikingos politikos šalininkas Moon Jae-inas, tarpininkavęs deryboms tarp Vašingtono ir Pchenjano, pabrėžė, kad kova su Japonija yra abiejų Korėjų nacionalinio identiteto dalis.
Šįmet minimos Kovo 1-osios nepriklausomybės judėjimo ir Korėjos laikinosios vyriausybės įkūrimo 100-osios metinės, kurioms Pietų Korėjoje skiriamas itin didelis dėmesys. Šiuo metu sostinės centrą puošia didžiuliai nepriklausomybės kovų didvyrių plakatai.
