Seulo užsienio reikalų ministerija šį sprendimą priėmė po praėjusią savaitę Tokijuje įvykusio Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo ir jo kolegos iš Japonijos Fumio Kishidos aukščiausiojo lygio susitikimo.
Per pirmąjį per 12 metų aukščiausio lygio dvišalį susitikimą abi šalys susitarė sureguliuoti istorinius ginčus, kilusius dėl 35 metus trukusio Japonijos kolonijinio valdymo Korėjos pusiasalyje.
Pranešama, kad Yoon Suk-yeolas taip pat sakė F.Kishidai, kad norėtų „visiškai normalizuoti“ 2016 metų karinį susitarimą, vadinamą Bendruoju karinės informacijos saugumo susitarimu (GSOMIA).
Susitarimu siekiama, kad abi JAV sąjungininkės galėtų dalytis karinėmis paslaptimis, visų pirma susijusiomis su Šiaurės Korėjos branduoliniais ir raketiniais pajėgumais, tačiau Seulas grasino jį nutraukti 2019 metais, pašlijus santykiams su Tokijumi.
Seulas „rašytiniu dokumentu pranešė Japonijai“ apie savo sprendimą normalizuoti karinį paktą, sakoma antradienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Taip buvo „padėtas pagrindas sustiprinti dalijimąsi karine žvalgybos informacija tarp Pietų Korėjos ir Japonijos bei tarp Pietų Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų, pašalinant neaiškumus“.
Yoon Suk-yeolas stengiasi stiprinti ryšius su Tokiju, motyvuodamas saugumo iššūkiais pusiasalyje, nepaisant didelio pasipriešinimo šalies viduje, įskaitant Japonijos priverstinio darbo aukas.
Antradienį jis atmetė kritiką kaip politinę ir vyriausybės posėdyje pareiškė, kad Tokijas „ne kartą išreiškė apgailestavimą ir atsiprašymą dėl istorinių klausimų“.
2019 metais Seulas pagrasino atsisakyti GSOMIA, kai santykiai su Tokiju pasiekė naują žemiausią lygį dėl prekybos nesutarimų ir ginčo dėl priverstinio darbo.
JAV pasipriešinus, Pietų Korėja susitarimą paliko galioti, tačiau, anot ekspertų, manoma, kad jo praktinį taikymą ribojo įtempti abiejų šalių santykiai.
Susidūrusios su didėjančia Pchenjano agresija ir naujais raketų bandymais, kaimynės vis dažniau siekė užkasti karo kirvį.