„Šiandien ryte ryšių biuras pabandė susisiekti su Šiaurės Korėja, bet ši į skambutį neatsiliepė“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė ministerijos atstovas Yoh Sang-key.
Abiejų Korėjų pareigūnai dukart per dieną – 9 val. ir 17 val. – susisiekia telefonu.
„Tai pirmas kartas, kai Šiaurės Korėja neatsiliepia į mūsų skambučius. Šiandien, kaip ir planavome, pamėginsime dar kartą jiems paskambinti“, – sakė ministerijos atstovas.
Ši žinia sustiprino būgštavimus, kad Šiaurės Korėja galbūt vykdo savo grasinimą uždaryti ryšių biurą, protestuojant prieš Pietų Korėjos aktyvistų ir pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos per sieną leidžiamus balionus, skraidinančius lapelius su Pchenjano režimo kritika.
Tuo tarpu Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovai pareiškė, kad karinės Seulo ir Pchenjano ryšių linijos veikia įprastu režimu, abi šalys pirmadienį ryte kalbėjosi „karštosiomis linijomis“.
Pietų Korėjos aktyvistai daugelį metų leidžia per sieną balionus. Šiaurės Korėja tokius veiksmus traktuoja kaip puolimą prieš šalies vyriausybę.
Pastarosiomis savaitėmis pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos ir aktyvistai leido balionus su lankstinukais, kuriuose buvo kritikuojamos Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno branduolinės ambicijos ir žmogaus teisių padėtis šalyje.
Praėjusią savaitę įtakinga Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pagrasino, kad Pchenjanas nutrauks 2018 metais abiejų Korėjų pasirašytą karinį susitarimą, kuriuo siekta sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje, jeigu Seulas nepažabos balionus per sieną leidžiančių aktyvistų.
Ji taip pat sakė, kad Šiaurės Korėja gali uždaryti ryšių palaikymo biurą bei abiejų šalių pramoninį kompleksą Kesonge – svarbius susitaikymo simbolius.
Valstybinės žiniasklaidos išplatintame pareiškime Kim Yo Jong pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos, dalyvaujančius leidžiant balionus, pavadino „padugnėmis“ ir „mišrūnais“, išdavusiais savo tėvynę. Ji pridūrė, kad atėjo laikas „patraukti jų šeimininkus atsakomybėn“, turėdama galvoje Seulo vyriausybę.
