Trečiadienį prasidės Karolio III ir jo žmonos, karalienės konsortės Camillos (Kamilos) trijų dienų kelionė į Paryžių ir Bordo. Šio vizito maršrutas nepasikeitė nuo kovo, kai monarchas turėjo lankytis šalyje.
Programoje taip pat numatyti iškilmingi renginiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), dėl kurio nepopuliarių pensijų reformų anksčiau šiais metais kilo neramumai, ir neformalūs susitikimai su visuomene.
Karališkoji pora, E.Macronas ir Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron (Brižit Makron) bus oficialiai pasveikinti prie Triumfo arkos ir padės atminimo vainikus.
Prancūzijos pirmoji pora priims Karolį III ir Camillą valstybiniame pokylyje Versalyje – rūmuose į vakarus nuo Paryžiaus, kurie yra prancūzų karalių ir kruvinos 1789 metų revoliucijos sinonimas.
Tarp kitų svarbiausių įvykių – Karolio III kreipimasis į įstatymų leidėjus Senate, greičiausiai prancūzų kalba.
Daugelyje susitikimų bus aptariamos karališkajai porai svarbios temos – nuo aplinkosaugos ir tvarumo iki raštingumo ir jaunimo verslumo skatinimo.
Šiauriniame Paryžiaus Sen Deni priemiestyje, kuriame įsikūręs nacionalinis stadionas, tapsiantis svarbia kitų metų olimpinių žaidynių vieta, vyks susitikimai su vietos bendruomenėmis ir sporto žvaigždėmis.
Pietvakariniame Bordo mieste, kurį XII a. valdė Karolio III protėvis Henrikas II ir kur iki šiol gyvena apie 39 tūkst. britų emigrantų, jis apžiūrės ekologišką vynuogyną ir susitiks su ugniagesiais, kovojančiais su klimato kaitos sukeltais gaisrais.
Politinis kontekstas
Tiek Prancūzijoje, tiek JK šis vizitas laikomas kaimynių ryšių atkūrimo švente, po nesutarimų ir kivirčų dėl „Brexito“ politikams bandant atkurti šimtmečius gyvavusius tarpusavio santykius.
Nuo tada, kai JK išstojo iš Europos Sąjungos, Londono santykiai su Paryžiumi nebuvo itin geri. Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) dažnai užsipuldavo Prancūziją įvairiais klausimais – nuo žvejybos kvotų iki dešrelių pardavimo taisyklių.
Vadovaujant B.Johnsonui, kilus ginčui su Paryžiumi dėl žvejybos licencijų, kai Lamanšo sąsiauryje prie Džersio salos Lamanšo sąsiauryje susitelkė kelios dešimtys protestuojančių prancūzų tralerių, Londonas trumpam atsiuntė du karo laivyno laivus, o Prancūzija pasiuntė du pakrančių apsaugos laivus.
Tuo tarpu buvusi premjerė Liz Truss (Liz Tras) yra sakiusi, kad nėra aišku, ar E.Macronas laikytinas JK draugu, ar priešu.
Tačiau dabartinis JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) palaiko artimesnius ryšius su Prancūzijos prezidentu.
Ilgą laiką JK monarchai buvo linkę laikytis griežto politinio neutralumo.
Tačiau politika niekada nebūna nuošalyje per valstybinius vizitus, ir Karolio III kelionė nebus išimtis.
Gerai pažįstama figūra
Karališkasis istorikas ir rašytojas Edas Owensas (Edas Ouvensas) šiuos valstybinius vizitus vadina diplomatiniu koziriu, kuris nusveria dabartinę partijų politiką, pavyzdžiui, tebesitęsiančią įtampą tarp Londono ir Paryžiaus dėl migrantų kelionių iš šiaurinės Prancūzijos į Jungtinę Karalystę.
„Vyks neformali diplomatija“, – nurodė jis.
E.Owensas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Karolis III stengiasi pasirodyti kaip monarchas, kuriam rūpi aplinka ne tik jo šalies teritorijoje, bet ir už jos ribų.
Pasak jo, po pirmųjų karaliaus valdymo metų, kurie pasižymėjo stabilumu ir tęstinumu, o ne radikaliomis reformomis, šis vizitas atspindės įprastą karališkosios diplomatijos požiūrį.
Anot E.Owenso, Prancūzijos visuomenė išvys gerai pažįstamą britų monarchiją.
„Jis prisistatė kaip šiek tiek artimesnė asmenybė, tačiau monarchija išlieka Elžbietos II monarchija“, – pridūrė jis.
Karolis III ir E.Macronas jau buvo susitikę anksčiau, vėliausią kartą – gegužę per karūnavimo ceremoniją. Teigiama, kad abu jie palaiko šiltus santykius.
E. Macronas pakvietė Karolį III apsilankyti Prancūzijoje per prieš metus mirusios karalienės Elžbietos II laidotuves.
Kovo mėnesį JK monarchai su oficialiu vizitu lankėsi Vokietijoje, kur viešėjo Berlyne ir Hamburge.
