Trečiadienį, paskutinę tris mėnesius trunkančių sunkių derybų dieną, partijos toliau įnirtingai ginčijosi dėl valdžios pasidalijimo.
Jei partijoms iki ketvirtadienio 16 val. (18 val. Lietuvos laiku) nepavyks susitarti suformuoti pusiau autonominę vyriausybę Belfaste, provincijoje bus įvestas tiesioginis valdymas iš Londono.
Tačiau susitarimą reikia pasiekti iki trečiadienio vakaro, kad partijos turėtų laiko parinkti ministrų kandidatūras iki Šiaurės Airijos asamblėjos ketvirtadienio posėdžio.
Politinė įtampa provincijoje smarkiai išaugo šių metų sausį, kai atsistatydino tuometės Šiaurės Airijos pirmosios ministrės pavaduotojas Martinas McGuinnessas iš airių nacionalistų partijos „Sinn Fein“.
Jis pareiškė negalintis dirbti su pirmąja ministre Arlene Foster, probritiškos Demokratinės junionistų partijos (DUP) lydere.
Kilusi politinė krizė privertė skelbti pirmalaikius Šiaurės Airijos asamblėjos – pusiau autonominės institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti sveikatos apsaugos, švietimo ir vietos ekonomikos klausimus, rinkimus.
Rinkimus nedidele persvara laimėjo DUP.
DUP derybininkas Edwinas Pootsas užsiminė, kad derybos nevyksta sklandžiai.
„Sinn Fein“ kaltina DUP, kad ši nesutinka nė su vienu iš jos reikalavimų.
D.Kearney: „DUP nenusileido dėl jokio esminio klausimo, esančio šios krizės epicentre“
„DUP nenusileido dėl jokio esminio klausimo, esančio šios krizės epicentre“, – sakė partijos pirmininkas Declanas Kearney.
„Sinn Fein“ nori, kad būtų priimti įstatymai dėl airių kalbos, homoseksualių asmenų santuokų. Ji taip pat reikalauja, kad DUP lyderė A.Foster negrįžtų į pirmojo ministro postą.
DUP tvirtina, kad „Sinn Fein“ politizuoja airių kalbos klausimą. Be to, ji pasisako prieš homoseksualių asmenų santuokas ir pabrėžia, jog neleis „Sinn Fein“ rinkti provincijos lyderio.
Susitarimas su Londonu
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovės Theresos May partija pirmadienį sudarė susitarimą su DUP, garantuosiantį konservatoriams netvirtą daugumą parlamente.
Pagal susitarimą Šiaurės Airija per ateinančius dvejus metus papildomai gaus 1 mlrd. svarų (1,1 mlrd. eurų) mainais į DUP paramą Britanijos vyriausybei per parlamento balsavimus dėl pasitikėjimo, biudžeto bei teisės aktų, susijusių su „Brexit“.
Tačiau jei provincijoje nebus funkcionuojančios vykdomosios valdžios, vietos politikai negalės spręsti, kam išleisti tuos pinigus.
Kol Šiaurės Airijoje nėra vyriausybės, provincijos ministerijoms vadovauja valstybės tarnautojai.
Istorinis priešiškumas ir „Brexit“
Tarp DUP ir „Sinn Fein“ tvyro giliai įsišaknijęs istorinis priešiškumas, o „Brexit“ tapo dar viena nesantaikos priežastimi.
DUP pasisako už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, o „Sinn Fein“ nori, kad Britanija liktų Bendrijoje.
Per pernai birželį vykusį „Brexit“ referendumą Šiaurės Airijoje už tolesnę narystę Bendrijoje pasisakė 55 proc. rinkėjų. Visoje Jungtinėje Karalystėje už išstojimą balsavo 52 proc. rinkėjų.
Per pernai birželį vykusį „Brexit“ referendumą Šiaurės Airijoje už tolesnę narystę Bendrijoje pasisakė 55 proc. rinkėjų. Visoje Jungtinėje Karalystėje už išstojimą balsavo 52 proc. rinkėjų.
Atvira siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos yra vienintelė Jungtinės Karalystės sausumos siena su ES teritorija.
Pasienio kontrolės punktai atgaivintų prisiminimus apie Šiaurės Airijos kruviną praeitį – vadinamuosius Neramumus (The Troubles), kai provincijoje tris dešimtmečius vyko konfliktas tarp airių katalikų ir britų protestantų bendruomenių, nusinešęs daugiau nei 3 500 gyvybių.
Britanijai ruošiantis pasitraukti iš Europos bendrosios rinkos, būgštaujama, kad vėl gali atsirasti muitinės postai, gali nukentėti prekyba ir sumažėti santykinis pastarųjų dviejų dešimtmečių stabilumas.
