J.Donaldsonas tapo jau trečiu per mažiau kaip mėnesį tvirtai sąjungą su Jungtine Karalyste remiančios DUP vadovu, regione tęsiantis politinei sumaiščiai dėl „Brexit“ sutarties įgyvendinimo, ypač prekybos srityje.
58 metų J.Donaldsonas, dirbantis Jungtinės Karalystės parlamente Londone, buvo vienintelis DUP narys, užsiregistravęs kandidatu į vidaus nesutarimų krečiamos partijos lyderio postą. DUP pirmininkės Maurice Morrow pranešime sakoma, kad J.Donaldsonas „bus kitas [partijos] lyderis“.
Ankstesnis partijos lyderis Edwinas Pootsas praeitą ketvirtadienį paskelbė paliekantis postą, kurį užėmė vos tris savaites.
Ši probritiška politinė jėga liko be vadovo praėjus kelioms valandoms po to, kai jos narys Paulas Givanas buvo paskirtas naujuoju Šiaurės Airijos pirmuoju ministru.
E.Pootsas, oficialiai prie DUP vairo stojęs gegužės 27 dieną, tąsyk išplatintame pareiškime nurodė, kad „paprašė partijos pirmininko pradėti rinkimų procesą naujam lyderiui išrinkti.“
Jo atsistatydinimas sukėlė abejonių dėl Šiaurės Airijos pirmojo ministro P.Gavino, paskirto į šias pareigas ketvirtadienį vidurdienį, pozicijų.
Neatmestina, kad šis žingsnis gali sužlugdyti provincijos vyriausybę, kurioje valdžia dalijasi airių nacionalistų ir britų junionistų partijos, ir gali tekti rengti pirmalaikius rinkimus.
Pastarieji įvykiai atspindi „Brexito“ sukeltą suirutę smarkiai susiskaldžiusios Jungtinės Karalystės provincijos politiniame kraštovaizdyje.
E.Pootsas DUP vairą perėmė iš Arlene Foster, nuverstos per partijos maištą dėl jos esą pernelyg švelnaus priešinimosi prieštaringai vertinamam „Brexit“ susitarimo protokolui dėl Šiaurės Airijos, iš esmės išlaikančiam šią provinciją Europos Sąjungos muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje.
E.Pootsui paskyrus P.Givaną pirmuoju ministru, prognozuota, kad šis griežtą junionistų liniją palaikantis tandemas imsis eskaluoti pasipriešinimą protokolui, kurstančiam nepasitenkinimą tarp provincijos junionistų.
Tačiau vietos žiniasklaida pranešė, jog DUP narius smarkiai supykdė E.Pootso sprendimas paskirti P.Givaną nepasikonsultavus su jais, kai Britanijos vyriausybė įsikišo, kad būtų išspręstas senas DUP ginčas su opozicine airių respublikonų partija „Sinn Fein“.
„Brexit“ susitarimo protokole dėl Šiaurės Airijos numatyta uostuose taikyti muitinės kontrolę prekėms, atkeliaujančioms į Šiaurės Airiją iš likusios Britanijos dalies. Tai kursto nepasitenkinimą tarp provincijos junionistų, patikras uostuose laikančių grėsme Šiaurės Airijos, kaip JK dalies, statusui.
Kai DUP vadovavo A.Foster, partija reiškė griežtą nepritarimą prekybos protokolui, tačiau neturėjo neturėjo galių užkirsti jam kelią.
Nepasitenkinimas dėl naujos tvarkos balandį pakurstė ilgiau kaip savaitę trukusias riaušes, išplitusias iš junionistų į airių nacionalistų bendruomenes. Per rimčiausius pastarųjų metų neramumus buvo sužeisti mažiausiai 88 policininkai.
Dabar Šiaurės Airija ruošiasi vasaros sezonui, kai provincijoje paprastai smarkiai padidėja tarpkonfesinė įtampa, vykstant tradicinėms protestantų bei katalikų eitynėms.
Šiaurės Airiją tris dešimtmečius krėtė kruvinas konfliktas tarp katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų bendruomenių, nusinešęs daugiau nei 3 500 gyvybių. Šis laikotarpis vadinamas „Neramumais“ (Troubles).
Konfliktas iš esmės buvo išspręstas 1998 metų taikos susitarimu, pagal kurį junionistai ir nacionalistai turi valdyti provinciją drauge.
