Incidentas įvyko nepraėjus nė savaitei po kito paleidimo, po kurio Pchenjanas paskelbė išbandęs hipergarsinį aparatą, nors Seulas sakė abejojantis, ar tai tiesa.
Naujausias bandymas buvo surengtas antradienį anksti ryte, kai Niujorke Jungtinių Tautų Saugumo Taryba susirinko svarstyti praeitą savaitę įvykdyto bandymo.
Pietų Korėjos nacionalinio saugumo taryba po neeilinio pasitarimo pareiškė „smarkiai apgailestaujanti dėl šio paleidimo“, sakoma prezidentūros pranešime.
Japonijos premjeras Fumio Kishida žurnalistams sakė: „Itin gaila, kad Šiaurės Korėja toliau leidžia raketas.“
Vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno sakė, kad jokių pranešimų apie kokią nors Japonijos orlaiviams arba laivams padarytą žalą negauta.
Numanoma raketa „nuskrido apie 700 km ir nukrito už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų“, pridūrė jis.
Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komitetas nurodė, kad raketa buvo paleista iš sausumos apie 7 val. 27 min. vietos (0 val. 27 min. Lietuvos) laiku.
Jau antrasis Pchenjano raketų bandymas per savaitę įvyko pirmadienį šešioms šalims, įskaitant Jungtines Valstijas ir Japoniją, pirmadienį prieš JT Saugumo Tarybos uždarą posėdį paraginus Šiaurės Korėją nutraukti „destabilizuojamus veiksmus“.
Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Albanija prisidėjo prie raginimo Šiaurės Korėjai „plėtoti reikšmingą dialogą, siekiant bendro tikslo – visiškos denuklearizacijos“.
Analitikų nuomone, Pchenjano naujausio bandymo laikas buvo specialiai parinktas, kad sutaptų su JT posėdžiu.
„Šiaurės Korėja tęsia bandymus, kad diversifikuotų savo branduolinį arsenalą, bet savo paleidimo laiką parinko tai pačią dieną, kaip ir JTST susitikimo, kad padidintų jo politinį poveikį“, - naujienų agentūrai AFP sakė Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto mokslininkas Shin Beom-chulas.
Tikėtina, kad Pchenjanas raketų bandymus taip pat stengėsi atlikti prieš ateinantį mėnesį vyksiančias Pekino žiemos olimpines žaidynes, sakė Seule veikiančio moterų universiteto „Ewha“ profesorius Park Won-gonas.
Šiaurės Korėjai nebuvo leista dalyvauti Pekino žiemos olimpiadoje, nes dėl COVID-19 nuogąstaujantis Pchenjanas nedalyvavo Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse, atidėtose vieniems metams dėl epidemiologinės padėties. Šį žingsnį Šiaurės Korėja siejo su „priešiškomis jėgomis“.
Abejonės Pchenjano teiginiais
Prieš dešimtmetį atėjus į valdžią lyderiui Kim Jong Unui, Pchenjanas pradėjo sparčiai tobulinti savo karines technologijas, bet dėl to susilaukė tarptautinių sankcijų.
Branduolinį arsenalą turinti Šiaurės Korėja pernai pareiškė sėkmingai išbandžiusi naujojo tipo iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą, didelio nuotolio sparnuotąją raketą, iš traukinio paleidžiamą raketą, taip pat numanomą hipergarsinę kovinę galvutę.
Tačiau Pietų Korėja kvestionuoja Pchenjano teiginius apie hipergarsinę ginkluotę, teigdama, kad praėjusią savaitę atliktas bandymas rodo, jog režimas pasiekė ribotos pažangos vystydamas balistines raketas.
Pasak Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesoriaus Kim Dong-yubo, toks ankstyvas antrasis hipergarsinis bandymas gali reikšti, kad praėjusią savaitę atliktas paleidimas iš tikrųjų buvo nesėkmingas.
„Sunku suprasti, kam jie atliko dar vieną bandymą praėjus mažiau nei savaitei po to, kai paskelbė apie sėkmę“, – pridūrė jis.
Hipergarsinės raketos yra daug greitesnės ir manevringesnės už įprastines, todėl jas daug sunkiau perimti oro erdvės gynybos sistemomis, į kurias Jungtinės Valstijos investuoja milijardus dolerių.
Šiaurės Korėjos dabartiniame penkerių metų plane šios technologijos įvardijamos kaip vienas iš strateginės ginkluotės vystymo „didžiausių prioritetų“. Apie savo hipergarsinės raketos „Hwasong 8“ pirmąjį bandymą Pchenjanas paskelbė praėjusių metų rugsėjį.
Jokių derybų
Bandymai atliekami Pchenjanui nereaguojant į Vašingtono raginimus susėsti derybų.
Per praėjusį mėnesį vykusį svarbų Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos posėdį Kim Jong Unas pasižadėjo ir toliau didinti šalies gynybinius pajėgumus, bet savo kalboje Amerikos nepaminėjo.
Vietoje politinių ir diplomatinių pozicijų, dėl kurių paprastai atidžiai stebimi Kim Jong Uno naujametiniai pareiškimai, jis šįkart daugiausia dėmesio skyrė gyventojų aprūpinimui maistu ir ekonomikos plėtrai.
Vašingtono ir Pchenjano dialogas tebestringa, o izoliuotai valstybei taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl jos branduolinės ir balistinių raketų programų.
Šiaurės Korėja taip pat yra įsivedusi dėl COVID-19 pandemijos griežtą karantiną, paralyžiuojantį šalies ekonomiką.
