Pchenjanas, 2003 metais išstojęs iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, palaipsniui plėtoja savo atominį arsenalą. Per tą laiką režimas išbandė jau kelias branduolines bombas.
Kim Jong Unui 2011 metais perėmus savo šalies aukščiausiojo lyderio postą, šiaurės korėjiečių kariuomenė sparčiai vystė savo branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas. Dėl šios priežasties izoliuotai šaliai taikomos vis griežtesnės tarptautinės sankcijos.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kurios inspektoriai nebuvo įleidžiami į Šiaurės Korėją daugiau nei dešimtmetį, trečiadienį pareiškė, kad tenka „labai apgailestauti“ dėl Pchenjano ginklų programos.
Šiaurės Korėjos branduolinė veikla „tebekelia rimtą susirūpinimą“, ataskaitoje JT Generalinei Asamblėjai pabrėžė agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grossi.
Pchenjano ambasadorius prie JT vėliau per tą pačią sesiją atkirto kitiems diplomatams, kad TATENA ataskaita yra „labai iškraipyta“.
„TATENA yra ne kas kita kaip politinis Vakarų šalių įrankis“, – sakė jis, pridūręs kad ši institucija yra „pagal [Šiaurės Korėjai] priešiškų jėgų dūdą šokanti marionetė“.
Pchenjano ir Vašingtono derybos yra aklavietėje nuo praėjusių metų pradžios, kai žlugo Kim Jong Uno ir amerikiečių prezidento Donaldo Trampo viršūnių susitikimas Hanojuje.
Manoma, kad Šiaurės Korėja net derybų metu toliau plėtojo savo branduolinį arsenalą. Pchenjanas argumentuoja, kad branduoliniai ginklai jam būtini, šaliai siekiant apsiginti nuo galimos JAV invazijos.
