Taip nuspręsta padaryti dėl vykstančių karinių pratybų, kuriose kartu treniruojasi JAV ir Pietų Korėjos kariai.
Šiaurės Korėjos naujienų tarnyba KCNA šias pratybas pavadino „provokacija“ ir „generaline repeticija invazijai“.
Šiaurės Korėja taip pat pagrasino atšauksianti susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris numatytas birželio 12 dieną Singapūre.
Jeigu D.Trumpo administracija „spaus mus į kampą ir reikalaus vienašališkai atsisakyti branduolinių ginklų, derybos mūsų nebedomins ir turėsime iš naujo svarstyti artėjantį KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir JAV aukščiausio lygio susitikimą“, užsienio reikalų ministro pirmojo pavaduotojo Kim Kye Gwano žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Kim Kye Gwanas kritikavo neseniai D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono ir kitų aukšto rango JAV pareigūnų kalbas, kad Pchenjano branduolinis nusiginklavimas turėtų būti pagrįstas „Libijos modeliu“ ir kad turi būti užtikrintas „visiška, patikrinama ir negrįžtama denuklearizacija“.
Be to, jis peikė kitus JAV komentarus, kad Šiaurės Korėja turėtų visiškai atsisakyti ne vien branduolinių ginklų ir juos nešti galinčių raketų, bet ir biologinių bei cheminių ginklų.
Vis dėlto, anot BBC, JAV valstybės departamentas pranešė ir toliau besiruošiantis „aukščiausio lygio D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimui ir nėra informuoti apie jokius pokyčius iš Šiaurės Korėjos“.
Pietų Korėja ir JAV primygtinai tikina, kad vykstančios bendros karinės pratybos yra absoliučiai gynybinio pobūdžio ir yra būtinos stiprinant pasiruošimą išorinės grėsmės atvejui.
Per trečiadienį planuotą Šiaurės Korėjos susitikimą su Pietų Korėjos atstovais žadėta sutelkti dėmesį į planus įgyvendinti deklaraciją, pasirašytą balandžio 27 dieną, kuria abi šalys pasižadėjo oficialiai nutraukti Korėjos karą ir siekti „visiškos denuklearizacijos“.
Kovos Korėjos kare baigėsi dar 1953 metais, tačiau taikos sutartis oficialiai niekada nebuvo pasirašyta, tad šios dvi šalys formaliai vis dar kariauja.
Staigus posūkis
Tai staigus ir dramatiškas sugrįžimas prie ankstesnės Pchenjano retorikos po kelis mėnesius trukusių intensyvių diplomatinių pastangų sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje.
Šiaurės Korėjos branduolinis arsenalas turėtų būti svarbiausia istorinių Kim Jong Uno ir D.Trumpo derybų tema. Pchenjanas visada tvirtino, kad jam reikia šių ginklų kaip apsaugos nuo JAV invazijos.
Artėjant deryboms Singapūre Šiaurės Korėja, be eufemizmų apie Korėjos pusiasalio denuklearizaciją, nepateikė jokių konkrečių užuominų, kokioms nuolaidoms yra pasirengusi.
Pchenjanas „kelis kartus yra aiškiai pasakęs, kad denuklearizacijos išankstinė sąlyga yra prieš KLDR nukreiptos priešiškos politikos, taip pat JAV branduolinių grasinimų ir šantažo nutraukimas“, sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministras.
Anksčiau Pchenjanas yra reikalavęs, kad būtų išvestas visas Pietų Korėjoje esantis JAV karinis kontingentas, dislokuotas ten saugoti ją nuo kaimynės, taip pat nebeliktų Vašingtono sąjungininkės saugumą užtikrinančio amerikiečių branduolinio „skėčio“.
Šiaurės Korėja visada tvirtino, kad jai reikia branduolinių ginklų apsisaugoti nuo galimos JAV invazijos. Libijos diktatorius Muamaras Kadhafi nutraukęs savo šalies branduolinę programą, buvo nužudytas per sukilimą, palaikomą NATO bombardavimų.
Kim Kye Gwanas taip pat atmetė JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo pasiūlymus dėl JAV ekonominės pagalbos, jei Šiaurės Korėja atsisakys branduolinių ginklų. M.Pompeo pastarosiomis savaitėmis dukart lankėsi Pchenjane, o pastarąjį kartą grįžo iš jo su trim Šiaurės Korėjos į laisvę paleistais amerikiečiais.
„Niekada nepuoselėjome jokių lūkesčių dėl JAV paramos mums vystant savo ekonominę sąrangą ir tikrai nesudarysime tokių susitarimų ateityje“, – pažymėjo viceministras.
Diplomatinė ekvilibristika
Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėjos lyderis užsiėmė aktyvia diplomatija – praėjusį mėnesį Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje jis susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu, be to, dukart lankėsi Kinijoje, kur susitiko su šios šalies vadovu Xi Jinpingu. Pchenjanas taip pat paskelbė, kad ateinančią savaitę likviduos savo savo branduolinių bandymų kompleksą.
Analitikai sako, kad dabar Šiaurės Korėja bando iš naujo apibrėžti derybų sąlygas.
„Tai diplomatinė taktika“, – naujienų agentūrai AFP sakė Korėjos nacionalinės diplomatinės akademijos profesorius Kim Hyun-wookas, pavadinęs tai „balansavimu ties pavojinga riba, kuriuo bandoma pakeisti JAV poziciją“.
Kim Hyun-wookas: „Regis, Kim Jong Unas buvo priverstas sutikti su JAV reikalavimu, jog pirmiausiai turi būti įgyvendinta denuklearizacija, o dabar mėgina keisti tą poziciją, normalizavęs Šiaurės Korėjos ir Kinijos santykius bei užsitikrinęs ekonominę pagalbą.“
„Regis, Kim Jong Unas buvo priverstas sutikti su JAV reikalavimu, jog pirmiausiai turi būti įgyvendinta denuklearizacija, o dabar mėgina keisti tą poziciją, normalizavęs Šiaurės Korėjos ir Kinijos santykius bei užsitikrinęs ekonominę pagalbą“, – kalbėjo jis.
„Prasidėjo klasikinė Šiaurės Korėjos diplomatinė ekvilibristika tarp JAV ir Kinijos“, – pridūrė analitikas.
JAV pareigūnai ne kartą tvirtino, kad Pchenjaną sėsti prie derybų stalo privertė Vašingtono „maksimalaus spaudimo“ politika.
JAV Midlberio tarptautinių studijų instituto ekspertas Joshua Pollackas sakė, kad Pchenjaną suerzino „triumfališkas tonas“.
„Šiaurės Korėjos nedžiugina tai, ką jie mato ir girdi, – sakė jis. – Pchenano ir Vašingtono diplomatinius lūkesčius tebeskiria plati praraja“.
