Antradienį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė, kad šalies lyderis Kim Jong Unas, pasitaręs su kariuomenės vadais, priėmė sprendimą nepulti Guamo.
Vis dėlto pranešama, kad Pchenjanas, jei JAV bus „dar labiau neatsargios“, pasilieka teisę panaudoti vidutinio nuotolio balistinę raketą „Hawsong – 12“.
Tokį žingsnį galima laikyti ženklu, kad tarp Vašingtono ir Pchenjano auganti įtampa buvo labiau retorinė, o ne simbolizavo rimtą branduolinio karo grėsmę.
Sprendimas atšaukti Guamo ataką buvo priimtas po to, kai visą praėjusią savaitę abi pusės svaidėsi karinga retorika. Šis žodžių ir pareiškimų karas prasidėjo praeitą savaitgalį, kai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba paskelbė sugriežtinanti Šiaurės Korėjai skirtas sankcijas.
Tokios bausmės Pchenjanas sulaukė už tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti JAV žemyninę dalį, bandymus.
Tiesa, sekmadienį Pietų Korėjos gynybos viceministras Suhas Choo-sukas teigė manąs, kad Pchenjanas kol kas nepakankamai ištobulino raketas, todėl jos neatlaikytų itin aukštos temperatūros Žemės atmosferoje.
Vis aštrėjančios Vašingtono ir Pchenjano lyderių pastabos sukėlė nerimą, kad šalys stovi ant konflikto, kuriame greičiausiai būtų panaudotas branduolinis ginklas, slenksčio.
Anot Suho Choo-suko, technologijos tobulinimo darbai užtruktų dar mažiausiai vienus ar dvejus metus.
Vis aštrėjančios Vašingtono ir Pchenjano lyderių pastabos sukėlė nerimą, kad šalys stovi ant konflikto, kuriame greičiausiai būtų panaudotas branduolinis ginklas, slenksčio.
D.Trumpas anksčiau teigė, kad JAV yra atviros diplomatijai, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius nepavyko įkalbėti Pchenjano atsisakyti branduolinio ginklo ar raketų programų.
Šiaurės Korėja ne kartą sukčiavo nesilaikydama tarptautinių įsipareigojimų. Tai – viena priežasčių, kodėl Baracko Obamos administracija nenorėjo derėtis su Pchenjanu.
Nėra karinio pasiruošimo
Vis dėlto paaiškėjo, kad, nepaisant D.Trumpo grasinimų, jo administracija už uždarų durų JT palaikė įprastus diplomatinius santykius su Kim Jong Uno režimu.
Abiejų pusių atstovai – specialusis JAV įgaliotinis Šiaurės Korėjos politikos klausimais Josephas Yunas ir Šiaurės Korėjos diplomatas JT misijoje Pak Song Ilas – toliau kalbėjo apie Pchenjane sulaikytus JAV piliečius ir abipusius santykius.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas „The Wall Street Journal“ leidiniui sakė, kad JAV siekė sumažinti įtampą diplomatiniu būdu ir nebandė pakeisti režimo Pchenjane.
Panašu, kad griežtėjanti retorika visiškai neatspindėjo JAV karinio pasiruošimo. Portalui „Defense News“ trys šaltiniai teigė, neva Japonijoje JAV karinio laivyno lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ buvo ramiai prišvartuotas, kartu su juo ilsėjosi ir karo laivas „ Blue Ridge“.
Be to, Valstybės departamentas nerekomendavo JAV piliečiams išvykti iš Korėjos pusiasalio, o JAV karių šeimos nariai nebuvo evakuoti.
Be to, Valstybės departamentas nerekomendavo JAV piliečiams išvykti iš Korėjos pusiasalio, o JAV karių šeimos nariai nebuvo evakuoti.
Jūreiviai nebuvo įlaipinti į desanto laivus, jie nebuvo iškviesti ruoštis avarinei situacijai. Į Šiaurės Korėją, Japonijos vandenis ar Guamą nebuvo išsiųsti priešraketinės gynybos sistemas gabenantys laivai.
Taip pat nebuvo ženklų, kad Anderseno oro pajėgų bazėje Guame dislokuoti „B-1“ bombonešiai skrido virš Korėjos pusiasalio. Būtent tokie skrydžiai ilgą laiką erzino Pchenjaną.
Ramiojo vandenyno karinių oro pajėgų atstovas spaudai majoras Philas Ventura elektroniniame laiške teigė, kad paskutinė „B-1“ bombonešių misija Korėjos oro erdvėje buvo įvykdyta rugpjūčio 7 dieną. Dieną prieš tai, kai D.Trumpas grasino smogti „ugnimi ir įniršiu“.
Ph.Venturos teigimu, tokios misijos yra suplanuojamos keletą savaičių į priekį. Kartais bombonešiai skraidinami tam, kad pastiprintų pratybas, kartais misijų tvarkaraščius pakoreguoja JAV partnerės.
Tačiau du paskutinieji skrydžiai – liepos 7 dieną ir liepos 29 dieną – buvo vykdomi kaip „tyčinis, tiesioginis atsakas į Šiaurės Korėjos agresiją“ po to, kai Pchenjanas išbandė tarpžemynines balistines raketas.
Ne pirmas grasinimas
Turbūt labiausiai Pchenjaną persigalvoti privertė Kinija. Pekinas daro didelę įtaką Šiaurės Korėjai, todėl krizės metu pareikalavo Kim Jong Uno režimo susilaikyti.
Kinija, laikydamasi naujų JT sankcijų, uždraudė geležies, švino ir anglies importą iš Šiaurės Korėjos.
Nors sankcijos buvo kritikuojamos kaip neadekvačios, dėl tokių apribojimų Pchenjanas kas metus netektų milijardo dolerių (853 mln. eurų).
90 proc. visos Šiaurės Korėjos prekybos vyksta su Kinija. Nors sankcijos buvo kritikuojamos kaip neadekvačios, dėl tokių apribojimų Pchenjanas kas metus netektų milijardo dolerių (853 mln. eurų).
Tiesa, egzistuoja dar viena galima Šiaurės Korėjos atsitraukimo priežastis – tokie grasinimai nėra neįprasti.
„The Wall Street Journal“ rašo, kad prieš dvejus metus rugpjūtį Šiaurės Korėja paskelbė ultimatumą Pietų Korėjai. Pchenjanas reikalavo, kad Seulas per 48 valandas išjungtų garsiakalbius, per kuriuos sklinda apie Kim Jong Uną kritiškai atsiliepianti „propaganda“.
Šie garsiakalbiai veikė demilitarizuotoje zonoje, skiriančioje abiejų šalių teritorijas. Tuomet šioje zonoje sprogo mina, sužeidusi du Pietų Korėjos karius. Pchenjanas grasino panaudoti jėgą tuo atveju, jei tokios transliacijos nebus sustabdytos.
Pietų Korėja tokį ultimatumą ignoravo. Po keleto dienų Šiaurės Korėja pareiškė besigailinti dėl minos ir atleidusi keletą aukšto rango pareigūnų. Pchenjanas teigė grąžinantis korėjų santykius į vadinamąjį „susitaikymo ir pasitikėjimo kelią“, Pietų Korėja išjungė garsiakalbius.
Praeitų metų kovą, kai JAV ir Pietų Korėja vykdė bendras karines pratybas, Pchenjanas pagrasino užpulti prezidento rūmus Seule, jei Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye neatsiprašys.
Šiaurės Korėja atsiprašymo taip ir nesulaukė, tačiau grasinimai netapo realybe.
Nors trumpalaikėje perspektyvoje konflikto grėsmė sumažėjo, Šiaurės Korėja visiškai neatsisakė minties panaudoti karinę jėgą prie Guamo. Pranešime teigiama, kad JAV privalo nebeprovokuoti Šiaurės Korėjos ir nebekelti vienašališkų reikalavimų.
Akivaizdu, kad tai – aliuzija į kitą savaitę vyksiančias jau seniai suplanuotas JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas. Paprastai Pchenjanas į tokias pratybas reaguoja su įniršiu ir jas vadina „karo veiksmu“.
Praeitais metais iškart po bendrų pratybų Šiaurės Korėja įvykdė branduolinio ginklo bandymą. Nekyla abejonių, kad šiuo metu bet koks panašus veiksmas sulauktų tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ar kur kas rimtesnių padarinių.
