Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja taip pat atmetė Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino pasiūlymą atsiųsti pasiuntinių derėtis.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong tai pavadino „netaktišku ir nelemtu pasiūlymu“, pranešė oficialioji naujienų agentūra KCNA. Piktoje tiradoje prieš Moon Jae-iną Kim Yo Jong jį pavadino „psichiškai nesveiku“.
Seulas atsikirto neįprastai griežta kritika, nurodydamas, kad jos komentarai yra „beprasmiai ir labai šiurkštūs“.
„Perspėjame, kad nebetoleruosime neprotingų Šiaurės veiksmų ir žodžių“, – sakė prezidentūros atstovas Yoon Do-hanas.
Gynybos ministerija paskelbė, kad Šiaurės Korėjos grasinimai pažeistų kelis Korėjų susitarimus. „Šiaurė neabejotinai sumokės, jei bus imtasi tokių veiksmų“, – sakoma pareiškime.
Dėl šio ginčo trečiadienį atsistatydino Pietų Korėjos susivienijimo reikalų ministras Kim Yeon-chulas, kuris sakė „prisiimantis atsakomybę“ už Korėjų santykių pablogėjimą.
Ryšių biuro pastatas Kesongo pramonės zonoje šalia abiejų šalių sienos buvo nugriautas Šiaurės Korėjai paskelbus virtinę piktų pareiškimų Seului dėl propagandinių skrajučių prieš Pchenjaną, kurias balionais į Šiaurės Korėją siunčia perbėgėliai iš šios šalies.
Sausį ryšių biuro veikla buvo sustabdyta dėl koronaviruso pandemijos.
Pchenjano ir Seulo santykiai pašlijo po Hanojuje pernai vasarį surengto nesėkmingo Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo. Lyderių derybos baigėsi be jokių rezultatų, nepavykus susitarti dėl Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų sušvelninimo ir atsakomųjų Pchenjano žingsnių.
Auganti įtampa
Pasak analitikų, Pchenjanas savo veiksmais veikiausiai siekia sukurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą ir reikalauti nuolaidų, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.
Oficialiosios naujienų agentūros KCNA paskelbtame pareiškime Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovas sakė, kad ji dislokuos pulkų turistiniame Kimgangsano rajone ir Kesongo komplekse.
Abiejose šiose zonose kažkada buvo vykdomi bendri Korėjų projektai. Pietų Korėjos turistai prie vaizdingo Kimgangsano kalno vykdavo iki incidento 2008 metais, kai Šiaurės Korėjos karys nušovė iš tako išklydusią moterį.
Kesongo komplekse, kur iki antradienio stovėjo ryšių biuras, Pietų Korėjos bendrovės samdydavo Šiaurės Korėjos darbuotojus ir už jų darbą mokėdavo Pchenjanui.
Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovas taip pat sakė, kad sargybos postai, kurie buvo atitraukti iš DMZ pagal 2018 metų susitarimą, bus vėl įkurti siekiant „stiprinti fronto linijos apsaugą“.
Jis pridūrė, kad pasienyje bus atnaujintos karinės pratybos ir kad kariuomenė planuos skrajučių platinimą Pietų Korėjoje.
Nuo birželio pradžios Pchenjanas tulžingai smerkia Pietų Korėją dėl aktyvistų, skraidinančių į Šiaurės Korėją propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutes.
Aktyvistų leidžiamais balionais arba į jūrą metamais buteliais siunčiamose skrajutėse Kim Jong Unas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ambicijų. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai darydavo nuolat, bet pastaruoju metu Pchenjano tonas šiuo klausimu labai paaštrėjo.
Moon Jae-inas, kuris ilgai rėmė dialogą su Šiaurės Korėja, sulaukdavo kritikos dėl savo „nerealistiško“ kurso.
Pirmadienį kairiosios pakraipos prezidentas pasakė kalbą, kurioje ragino surengti Korėjų dialogą ir akcentavo taikos pusiasalyje svarbą.
Tačiau Kim Yo Jong jo kalbą pavadino „bjauria, nepadoria ir įžūlia“, ir pridūrė, kad Moon Jae-inas „atrodo psichiškai nesveikas, nors iš išorės atrodo normalus“.
Abi Korėjos formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
