Jungtinės Tautos yra keliskart skelbusios sankcijas atominių ginklų turinčiai Šiaurės Korėjai, nukreiptas prieš jos branduolinio ginklavimosi ir balistinių raketų programas.
Pchenjanas siekia pasigaminti didelio nuotolio raketų, pajėgių nešti atominius užtaisus. Praeitais metais Šiaurės Korėja atliko du branduolinius bandymus ir išbandė daug raketų.
Trečiadienio rytą dar viena raketa buvo paleista iš oro pajėgų bazės rytiniame Vonsano uostamiestyje, bet šis bandymas, kaip manoma, buvo nesėkmingas, sakoma Pietų Korėjos gynybos ministerijos pranešime. Ministerija pridūrė analizuojanti, kokio tipo raketą mėginta paleisti.
JAV kariškiai nurodė, kad raketa sprogo tuojau po starto.
„JAV Ramiojo vandenyno štabas užfiksavo, ką mes vertiname kaip nesėkmingą Šiaurės Korėjos mėginimą paleisti raketą ... Kalmos apylinkėse. Atrodo, kad raketa sprogo kelios sekundės po starto“, – sakė kariškių atstovas Davidas Benhamas.
Šiaurės Korėja anksčiau šį mėnesį paleido keturias balistines raketas, iš kurių trys nukrito provokuojančiai arti Amerikos sąjungininkės Japonijos krantų.
Raketos buvo paleistos vykstant Seulo ir Vašingtono kasmet rengiamoms didelėms bendroms karinėms pratyboms, visada pakurstančiomis Pchenjano įtūžį. Šiaurės Korėja tuos manevrus laiko invazijos repeticija.
Sekmadienį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas asmeniškai stebėjo ir pagyrė „sėkmingą“ naujo raketos variklio bandymą.
Praeitais metais Šiaurės Korėja atliko du branduolinius bandymus ir išbandė daug raketų.
Pasak Seulo, šis eksperimentas žymi Šiaurės Korėjos raketų pajėgumų „reikšmingą pažangą“.
Analitikai nesutaria, kokios yra šios neturtingos valstybės raketų technologijų tikrosios galimybės, bet daugelis sutinka, kad per kelerius pastaruosius metus Pchenjanas padarė nemenką pažangą.
Atsako galimybės
Panašu, kad sekmadienį atlikto variklio bandymo laikas buvo specialiai priderintas prie naujojo JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pirmosios kelionės į Aziją. Amerikos diplomatijos vadovas perspėjo, kad įtampa šiame regione yra pasiekusi „pavojingą lygį“.
Praėjusią savaitę lankydamasis Pietų Korėjoje, R.Tillersonas pareiškė, kad Vašingtonas atsisakys „nepasiteisinusio strateginės kantrybės“ požiūrio į Pchenjaną, ir perspėjo, jog kariniai JAV veiksmai prieš Šiaurės Korėją yra galimi. Šis pareiškimas labai skyrėsi nuo Kinijos, ilgametės Pchenjano globėjos, atkaklių raginimų problemą spręsti diplomatinėmis priemonėmis.
Šią savaitę Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pareiškė, kad R.Tillersonas „pripažino nesėkmę“ JAV pastangose priversti Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų.
Pchenjanas tvirtina, kad branduolinis arsenalas jam reikalingas apsiginti nuo „agresyvių priešų“, tokių kaip Pietų Korėja ir jos sąjungininkės Jungtinės Valstijos.
Tačiau Šiaurės Korėja dar nėra išbandžiusi tarpžemyninės balistinės raketos, galinčios perskristi Ramųjį vandenyną.
Šios šalies turimos didelio nuotolio raketos „Musudan“ teoriškai gali nuskrieti 2,5–4 tūkst. kilometrų. Taigi, jos neabejotinai galėtų smogti taikiniams visoje Pietų Korėjos ir Japonijos teritorijoje, taip pat galbūt JAV karinėms bazėms Guame.
Praeitais metais buvo atlikti aštuoni šių raketų bandymai, bet tik vienas jų buvo sėkmingas. Visais kitais atvejais raketos sprogdavo ore tuojau po starto.
Pernai birželį iš Korėjos pusiasalio rytinės pakrantės paleista „Musudan“ nuskrido 400 kilometrų. Tąsyk Kim Jong Unas pareiškė, kad šis bandymas įrodo Šiaurės Korėjos galimybes smogti JAV bazėms „Ramiojo vandenyno veiksmų teatre“.
Dienraštis „The New York Times“ anksčiau šį mėnesį pranešė, kad vadovaujant ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai Jungtinės Valstijos suintensyvino kibernetines atakas prieš Šiaurės Korėją, mėgindamos sutrikdyti šios šalies raketų elektronines sistemas prieš pat startą arba joms kylant.
