Branduolinį ginklą turintis Pchenjano režimas raketas leidžia jau ketvirtą kartą per trumpesnį nei penkių savaičių laikotarpį. Šiaurės Korėja ignoruoja Jungtinių Tautų perspėjimus bei sankcijas, taip pat JAV grasinimus imtis prevencinių karinių priemonių.
JT Saugumo Taryba praeitą penktadienį vienbalsiai priėmė JAV parengtą rezoliuciją, numatančią naujas tikslines sankcijas prieš kai kuriuos Šiaurės Korėjos pareigūnus ir juridinius subjektus. Šis žingsnis buvo atliktas po virtinės šiais metais Pchenjano atliktų balistinių raketų bandymų, draudžiamų JT rezoliucijų.
Tačiau Šiaurės Korėja sekmadienį pasmerkė naujausias „piktavališkas“ JT sankcijas ir pažadėjo tęsti savo raketų ir branduolinių ginklų programas.
Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yang Moo Jinas sakė naujienų agentūrai AFP: „Šiaurės Korėja intensyvino raketų bandymus ... kad pasauliui sudarytų įspūdį, jog tarptautinės sankcijos niekada negalės jos parklupdyti.“
„Be to, taip reiškiamas nepasitenkinimas JAV povandeninio atomlaivio atplaukimu į Pietų Korėją“, – pridūrė jis.
6 900 tonų vandentalpos povandeninis laivas „USS Cheyenne“, kurio bazė yra Perl Harboro uostas Havajuose, antradienį atplaukė į Pietų Korėjos Pusano uostą.
Raumenų demonstravimas
Pastaraisiais mėnesiais JAV pabrėžtinai demonstravo savo karinius pajėgumus, atsakydama į, anot Vašingtono, Šiaurės Korėjos agresyvų žvanginimą ginklais.
Du JAV lėktuvnešiai ir juos lydintys laivai atvyko dalyvauti pastarąsias dvi savaites Japonijos jūroje vykusiose karo laivyno pratybose, nurodė JAV kariškiai.
Gegužės pradžioje Šiaurės Korėja paleido, kaip manoma, toliausiai nuskriejančią iš jos turimų balistinių raketų.
Nuo praeitų metų pradžios Pchenjanas atliko du atominius bandymus ir paleido dešimtis raketų. Šiaurės Korėja siekia sukurti balistinę raketą, pajėgią smogti branduoliniais užtaisais taikiniams JAV žemyninėje dalyje, bet Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad šito „niekada nebus“.
JAV kariuomenė neseniai atliko bandymą, per kurį buvo sėkmingai numuštas tarpžemyninės balistinės raketos maketas. Ši technologija buvo išbandyta didėjant susirūpinimui dėl Šiaurės Korėjos ginklavimosi programos.
Pchenjanas savo ruožtu tvirtina, kad branduoliniai ginklai jam reikalingi apsisaugoti nuo potencialios JAV atakos grėsmės.
Kinija, vienintelė didelė šios uždaros stalinistinės valstybės sąjungininkė, aiškiai leido suprasti, kad prioritetu laiko pastangas atnaujinti derybas, o ne griežtinti sankcijas.
Jungtinės Valstijos sako norinčios atnaujinti derybas, bet tik tuo atveju, jeigu Šiaurės Korėja sustabdys savo raketų ir branduolinių ginklų bandymus.
Daugelis analitikų abejoja, ar Šiaurės Korėja jau yra sukūrusi tarpžemyninių balistinių raketų arba pakankamai mažų branduolinių kovinių galvučių, kad jas galėtų nešti raketa.
Vis dėlto daugelis sutinka, kad ši šalis padarė reikšmingą pažangą karybos srityje vadovaujant jaunajam lyderiui Kim Jong Unui, 2011 metų gruodį perėmusiam valdžią po savo tėvo, ilgamečio Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Ilo mirties.
