„Atrodo, kad Šiaurės Korėja paleido naujo tipo balistinę raketą, galimai naudojančią kietąjį kurą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas.
Visos žinomos Pchenjano tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) yra varomos skystuoju kuru, o kietuoju kuru varomos ICBM, kurias galima paleisti iš sausumos arba povandeninių laivų, jau seniai yra lyderio Kim Jong Uno norų sąrašo viršuje.
Tokias raketas lengviau sandėliuoti ir transportuoti, jos stabilesnės ir greičiau paruošiamos paleidimui, todėl jas sunkiau aptikti ir prevenciškai sunaikinti.
Vasario mėnesį Pchenjane vykusiame kariniame parade Šiaurės Korėja pademonstravo rekordinį branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų skaičių, įskaitant, analitikų teigimu, galbūt naują kietojo kuro ICBM.
Seulo kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad aptiko vieną „vidutinio ar ilgesnio nuotolio“ balistinę raketą, kuri buvo paleista iš Pchenjano teritorijos 7 val. 23 min. vietos (1 val. 23 min. Lietuvos) laiku ir nuskriejo 1 000 km.
Japonija, kuri šiaurinio Hokaido regiono gyventojams trumpam buvo paskelbusi perspėjimą slėptis, tvirtino, kad raketa nukrito ne šalies teritorijoje ir nekelia jokios grėsmės gyventojams.
Šį savaitgalį Hokaido sostinėje Sapore vyks Didžiojo septyneto (G-7) grupės klimato ir aplinkos ministrų susitikimas, likus mėnesiui iki grupės aukščiausiojo lygio susitikimo Hirošimoje.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad „griežtai smerkia“ Šiaurės Korėją išbandžius tai, ką ji pavadino „ilgojo nuotolio balistine raketa“.
Šis paleidimas yra naujausias iš virtinės uždraustų ginklų bandymų, kuriuos atliko Šiaurės Korėja, šiemet jau paleidusi kelias galingiausias savo ICBM.
Ji taip pat išbandė, kaip teigė jos valstybinė žiniasklaida, branduolinį užtaisą galinčius skraidyti povandeninius dronus, vadinamus „Haeil“, kurio pavadinimas korėjiečių kalba reiškia cunamį ir nurodė, kad šis dronas gali sukelti „radioaktyvų cunamį“.
Pirmadienį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas dalyvavo Centrinės karinės komisijos posėdyje, kuriame buvo aptarti būdai, „kaip susidoroti su JAV imperialistinių ir Pietų Korėjos marionetinių išdavikų veiksmų, kuriais siekiama pradėti agresyvų karą, eskalavimu“, pranešė Pchenjano Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA.
Jis įsakė greičiau ir praktiškiau stiprinti šalies atgrasomuosius pajėgumus.
„Tikras karas“
Abiejų Korėjų santykiai yra vieni blogiausių per daugelį metų, Pchenjanui praėjusiais metais paskelbus esant „negrįžtama“ branduoline galybe ir iš esmės nutraukus derybų dėl denuklearizacijos galimybę.
Anksčiau šiais metais Kim Jong Unas įsakė kariuomenei suintensyvinti pratybas ir pasirengti „tikram karui“.
Reaguodami į tai, Vašingtonas ir Seulas suintensyvino bendradarbiavimą gynybos srityje ir surengė bendras karines pratybas, kuriose, be kita ko, dalyvavo pažangūs nesusekami („stealth“) naikintuvai.
Tokias pratybas Šiaurės Korėja laiko invazijos repeticijomis ir antradienį jas pavadino įnirtingomis pratybomis, „imituojančiomis totalinį karą prieš“ Pchenjaną.
Naujausias bandymas greičiausiai buvo Šiaurės bandymas „daryti spaudimą Pietums ir Jungtinėms Valstijoms dėl jų bendrų karinių pratybų“, – AFP sakė universiteto „Sangji“ karo studijų profesorius Choi Gi-ilas.
Antradienį Pietų Korėja taip pat apkaltino Šiaurės Korėją neatsakingumu po to, kai Pchenjanas praėjusią savaitę nutraukė karštosios linijos ryšį su Seulu.
Pietų Korėjos susivienijimo ministras Kwon Young-se teigė, kad Šiaurės Korėja neatsiliepia į du kartus per dieną rengiamus skambučius karine karštąja linija ir Korėjos ryšių kanalu.
Susisiekimas buvo nutrauktas kitą dieną po to, kai Seulas apkaltino Pchenjaną, kad šis toliau neleistinai naudojasi bendru pramoniniu kompleksu Šiaurės Korėjos Kesongo mieste.
„Pchenjano provokacijos tęsiasi ir po protesto prieš JAV ir Pietų Korėjos gynybos pratybas, nes Kim Jong Unas dar nebaigė demonstruoti savo branduolinio ginklo pristatymo pajėgumų“, – sakė Seulo „Ewha“ universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley (Leifas-Erikas Izlis)
„Tačiau Šiaurės Korėjai tiesiog neatsiliepiant į telefono skambučius, karštųjų telefono linijų ir diplomatijos trūkumas didina nenumatyto eskalavimo riziką“, – teigė jis.
