Jeigu Pchenjanas turi omenyje pasirengimą svarstyti branduolinį klausimą ir kitas karines problemas su Pietų Korėja, tai rodo, kad jo politika keičiasi. Iki šiol Šiaurės Korėja primygtinai teigė, kad kalbėsis šiomis temomis tik su Amerika.
J.Carteris lankėsi Pchenjane, mėgindamas surasti būdų, kaip sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje. J.Carteriui nepavyko pasikalbėti su Kim Jong-ilu asmeniškai, bet jis gavo Šiaurės Korėjos lyderio pranešimą pakeliui į oro uostą, prieš išskrisdamas iš Seulo.
Spaudos konferencijoje Seule ketvirtadienį J.Carteris sakė, kad Kim Jong-ilas yra pasirengęs bet kuriuo laiku susitikti su Pietų Korėjos prezidentu Lee Myung-Baku.
„Pirmininkas ir generalinis sekretorius Kim Jong-ilas ir Šiaurės Korėjos gyventojai pasirengę vesti derybas su Pietų Korėja ar JAV arba su šešiomis valstybėmis bet kuria tema, bet kuriuo laiku be jokių sąlygų“, – sakė J.Carteris.
J.Carteris susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiais Pchenjane per „privatų“ vizitą ir pasiūlė apsvarstyti galimybę suteikti pagalbą maistu badaujančiai Šiaurei.
Šiaurės Korėja taip pat pranešė, jog nori, kad būtų atnaujintos šešiašalės derybos dėl branduolinio nusiginklavimo, iš kurių ji pasitraukė daugiau nei prieš dvejus metus dėl naujų JAV sankcijų, įvestų po to, kai Pchenjanas vėl atliko eilinius branduolinius bandymus ir tolimojo veikimo raketų testavimą.
Anksčiau savo tinklalapyje J.Carteris rašė, kad Šiaurės Korėja neves derybų, kol nebus įvykdytos kai kurios sąlygos.
„Kliūtis, ir gana didelė, yra tai, kad jie (Šiaurės Korėja) nenutrauks savo branduolinės programos, kol gaus kokią nors JAV saugumo garantiją“, – rašė J.Carteris.
Šiaurės Korėja daug kartų kartojo, kad nori gauti JAV nepuolimo garantiją, taip pat sudaryti taikos sutartį.
Maždaug 30 tūkst. JAV karių yra dabar Pietų Korėjoje, kuri techniškai nėra atšaukusi karo padėties su komunistine kaimyne: 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis.
