Šie komentarai nuskambėjo JAV prezidento Joe Bideno pasiuntiniams atvykus derybų į Seulą.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė Choe Son Hui tai pareiškė, kai Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas po vizito Japonijoje atvyko į Pietų Korėją, tęsdami savo kelionę Azijoje, kurios tikslas – suburti vieningą frontą prieš branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją ir vis agresyviau besielgiančią Kiniją.
Tarp Vašingtono ir Pchenjano negali būti kontaktų ar dialogo, „nebent JAV atsisakys savo priešiškos politikos KLDR (Šiaurės Korėjos) atžvilgiu“, sakė viceministrė, kurią citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.
„Dėl šios priežasties mes ir ateityje ignoruosime tokius JAV bandymus“, – sakė Choe Son Hui.
„Naujasis režimas“ Jungtinėse Valstijose skleidžia „beprotišką teoriją apie Šiaurės Korėjos „grėsmę“ ir nepagrįstus pareiškimus apie „visišką denuklearizaciją“.
Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Šis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Šiaurės Korėjai tebetaikomos sankcijos, įvestos dėl draudžiamų ginklų programų. Be to, šalis šiuo metu yra izoliuota labiau nei kada nors anksčiau, nes nuo praeitų metų sausio uždarė savo sienas, mėgindama apsisaugoti nuo koronaviruso pandemijos, prasidėjusios kaimyninėje Kinijoje.
Naujoji JAV administracija peržiūri Vašingtono politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Po susitikimo su Pietų Korėjos užsienio reikalų ir gynybos ministrais JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas žurnalistams sakė: „Esame užsibrėžę siekti Šiaurės Korėjos denuklearizacijos, sumažinti platesnę grėsmę, kurią KLDR kelia Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams.“
Sugrįžęs iš Seulo A.Blinkenas Ankoridžo mieste Aliaskoje susitiks derybų su Kinijos pareigūnais. Valstybės sekretorius sakė spausiąs Pekiną, pagrindinį Pchenjano diplomatinį sąjungininką, įsikišti.
„Kinijai tenka itin svarbus vaidmuo siekiant įtikinti Šiaurės Korėją vykdyti denuklearizaciją“, – sakė jis.
„Praktiškai visi Šiaurės Korėjos ekonominiai ryšiai, prekyba vyksta su ar per Kiniją, taigi, ji turi milžinišką įtaką. Manau, ji taip pat suinteresuota, kad me kažką darytume dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos“, – kalbėjo A.Blinkenas.
Valstybės sekretorius atsisakė komentuoti Choe Son Hui pareiškimą.
Tačiau per derybas Aliaskoje dominuos Pekino ir Vašingtono nesutarimai.
J.Bideno administracija apskritai palaiko D.Trumpo inicijuotą griežtesnį požiūrį į Pekiną ir telkia aljansus kaip atsvarą didėjančiai Kinijos galiai, tuo pat metu bendradarbiaudama prioritetiniais klausimais, tokiais kaip klimato kaita.
Ketvirtadienį Pekinas įspėjo, kad nedarys Jungtinėms Valstijoms jokių nuolaidų svarbiausiais klausimais, įskaitant žmogaus teises Sindziange ir Honkonge.
„Kinija nesutiks su jokiais kompromisais dėl klausimų, liečiančių jos suverenitetą, saugumą ir pagrindinius interesus“, – žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Jokio atsakymo
Seule JAV pasiuntiniai dalyvavo pasirašant naują susitarimą dėl Pietų Korėjos indėlio į šalyje dislokuoto amerikiečių kontingento išlaikymą. Jungtinės Valstijos laiko Pietų Korėjoje 28,5 tūkst. karių, turinčių padėti Seului apsiginti nuo branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos ir ginti Vašingtono interesus regione.
L.Austinas ir A.Blinkenas taip pat susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu, tarpininkavusiu Kim Jong Uno ir D.Trumpo derybose.
D.Trumpo ir Kim Jong Uno santykiai buvo permainingi. 2017-aisiais nekart apsikeitę šiurkščiais abipusiais įžeidimais ir grasinimais, išprovokavusiais drastišką įtampos padidėjimą, vėliau jie ėmėsi diplomatinių žingsnių santykiams pagerinti. Lyderiai surengė kelis didžiulio dėmesio sulaukusius susitikimus, o D.Trumpas netgi pareiškė, kad tarp jo ir Šiaurės Korėjos vadovo užsimezgė „meilė“.
Visgi galiausiai Vašingtono ir Pchenjano derybos dėl Šiaurės Korėjos denuklearizacijos įstrigo nepasiekus jokios apčiuopiamos pažangos.
Prieš J.Bideno inauguraciją sausį Kim Jong Unas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra jo šalies „didžiausias priešas“, o Pchenjanas per karinį paradą pademonstravo naujas iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas.
Per pirmąsias J.Bideno administracijos darbo savaites Pchenjanas laikėsi tylos taktikos, o valstybinė žiniasklaida tik šią savaitę pirmą kartą paminėjo naująją JAV administraciją.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė ketvirtadienį sakė, kad derybos įmanomos tik tuo atveju, jei Pchenjanas ir Vašingtonas susitiks kaip lygus su lygiu.
„Leidome aiškiai suprasti, kad nebesuteiksime jiems tokių progų, kaip Singapūre ar Hanojuje“, – sakė ji.
Vašingtonas nuo vasario vidurio bandė keliais kanalais megzti kontaktą su Šiaurės Korėja, tačiau nesulaukė jokio atsakymo, sako amerikiečių pareigūnai.
Nuo J.Bideno inauguracijos Šiaurės Korėja nesiėmė jokių tiesioginių provokacijų, tačiau jau ima griežtinti savo retoriką.
Seulas ir Vašingtonas yra sudarę saugumo aljansą. Praėjusią savaitę šalims pradėjus bendras karines pratybas, įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio sesuo ir patarėja Kim Yo Jong griežtai įspėjo naująją JAV administraciją.
„Jei norite gerai miegoti ateinančius ketverius metus, būtų geriau iš pat pradžių nesiimti darbų, dėl kurių netektumėte miego“, – sakė ji.
