Tai kiek gluminantys vaizdai, ypač žinant, kad šalies ekonominė situacija itin prasta ir kad daugybė šiaurės korėjiečių gyvena itin skurdžiai.
Tarptautinių santykių ekspertai tokią žmonių reakciją į lyderio mirtį aiškina Šiaurės Korėjoje įtvirtintu asmenybės kultu.
„Šiaurės Korėjoje išliko labai daug totalitariniams režimams būdingų elementų, – 15min.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertas Konstantinas Andrijauskas. – Šioje šalyje asmenybės kultas yra bene didžiausias pasaulyje. Tai vizija, kad lyderis yra viskas.“
Šios valstybės lyderiai buvo apipinti įvairiais mitais ir legendomis. „Tai mitai, legendos apie potencialaus šalies lyderio, Kim Jong Uno, senelį, tėvą, jų gimimo aplinkybes. Apie tai, kad jie nepaprastai protingi, nepaprastai įžvalgūs, – aiškino K.Andrijauskas. – Šios asmenybės buvo nupieštos tarsi turinčios pusdievio statusą. Jie buvo vedliai, visų Šiaurės Korėjos žmonių tėvai.“
Tačiau tarptautinių santykių ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Šiaurės Korėja nebėra tokia uždara visuomenė, kaip kad prieš 15–20 metų. „Iš šios šalies mus pasiekiantys vaizdai tikrai nereiškia, kad jie atspindi visos visuomenės nuotaikas. Šiaurės Korėjos valdžia mums rodo tai, ką mes, jų manymu, turėtume matyti. Tačiau tai nereiškia, kad visi šios šalies gyventojai yra tokios nuomonės“, – kalbėjo K.Andrijauskas.
