Apie Šiaurės Korėjos elgesį su neįgaliaisias J.Seong Ho šiuo metu rašo knygą. Pasak jo, atlikti tyrimai jam leidžia tvirtinti, kad neįgalūs kūdikiai iš šeimų yra atimami dar ligoninėse ir niekada nebepamato savo tėvų.
„Režimas teigia, kad Šiaurės Korėjoje nėra neįgaliųjų, kad Kim Jong Unui valdant visi yra lygūs ir puikiai gyvena. Tačiau, kol liejasi tokia propaganda, neįgalūs vaikai yra atimami, jie patiria kančias, kol galiausiai miršta“, – teigė J.Seong Ho.
Vyrai buvo kastruojami, kad nepratęstų giminės, - sako J.Seong Ho.
Jis tvirtino sulaukęs dviejų liudininkų tvirtinimo, kad Šiaurės Korėjoje, atokiame kalnuose įsikūrusiame kaimelyje įsikūrusi visa neįgaliųjų kolonija, į kurią per prievartą siunčiami negalią turintys žmonės.
„Jiems buvo uždrausta išvykti ir nebuvo teikiama jokia pagalba. Jie patys turėjo galvoti, kaip išgyventi. Vyrai buvo kastruojami, kad nepratęstų giminės. Dabar, mano žiniomis, tas kaimas tuščias“, – sakė jis.
Bando cheminius ginklus
Įtarimų, kad Šiaurės Korėjoje su neįgaliaisiais elgiamasi nežmoniškai yra turėjusios ir Jungtinės Tautos. Liudininkai organizacijai teigė, kad su neįgaliaisiais Šiaurės Korėjoje slaptose ligoninėse vykdomi įvairūs bandymai. Tačiau patvirtinti tokių gandų faktais Jungtinėms Tautoms nepavyko.
O paskui su neįgaliaisiais išbandomi cheminiai ginklai. Ne tik su vaikais, ir su suaugusiais“, – sakė Im Cheon Yongas.
Kita visuomeninė organizacija, besirūpinanti žmogaus teisėmis Šiaurės Korėjoje 2013 m. atliko studiją tarp pabėgėlių ir sužinojo, kad 40 proc. iš jų yra įsitikinę, kad neįgalūs kūdikiai yra nužudomi, o 43 proc., kad jie verčiami gyventi atskirti nuo visuomenės.
Vienas iš Šiaurės Korėjos pabėgęs liudininkas, buvęs oficialus šalies pareigūnas "The Telepraph" tvirtino, kad su neįgaliaisiais jo gimtinėje buvo atliekami biologinių ir cheminių ginklų bandymai.
„Režimas nori tai daryti „legaliai“, todėl neįgalaus vaiko susilaukusiems tėvams valstybė pasiūlo jį nupirkti ir užtikrinti rūpybą visą gyvenimą. Jei tėvai nesutinka, jiems būna grasinama. O paskui su neįgaliaisiais išbandomi cheminiai ginklai. Ne tik su vaikais, ir su suaugusiais“, – „The Telegraph“ sakė Im Cheon Yongas.
Jis tikino pirmą kartą tokius bandymus savo akimis matęs 1984-aisiais.
Vietoj nuskausminamųjų - cigaretės
Knygą apie neįgaliuosius rašantis J.Seong Ho pats kojos ir plaštakos neteko būdamas keturiolikos per traukinio avariją. Pervažiuotas vaikas buvo nuvežtas į ligoninę, jam atlikta operacija, tačiau per ją nebuvo naudojami jokie anestetikai, nes jų ligoninė paprasčiausiai neturėjo.
„Aš viską mačiau ir girdėjau“, – prisimena vyras.
Po operacijos vaikui gydytojai vietoj nuskausminamųjų davė cigarečių. Koja negijo ir ją reikėjo dar kartą amputuoti jau aukščiau kelio, tačiau nuskausminamųjų ligoninė vis dar neturėjo, todėl paauglys tiesiog buvo išsiųstas namo.
2000-aisiais J.Seong Ho vykdavo elgetauti į Kiniją. Kartą jis buvo sulaikytas ir dvi savaites tardomas.
„Aš klausiau, kodėl tai vyksta. Man paaiškino, kad esu neįgalus, todėl elgetaudamas galiu pažeminti šalies vardą. Jie sakė, kad tokie žmonės, kaip aš, turi tiesiog mirti“, – prisimė vyras.
Dabar J.Seong Ho prie Šiaurės Korėjos ambasados Londone rengia protestus ir yra kviečiamas kalbėti Didžiosios Britanijos parlamente.
„Režimas apsimeta, kad elgiasi su neįgaliaisiais gerai, siunčia juos į parolimpines žaidynes, tačiau tai – tik fasadas. Realybė yra kraupi. Badmečiu, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, neįgalieji absoliučiai negaudavo maisto. 80 proc. jų tiesiog mirė iš bado. Režimas mano, kad jie yra niekam nenaudingi ir tai skelbiama viešai“, – tikina J.Seong Ho.
J.Seong Ho iš Šiaurės Korėjos 2006-aisiais pabėgo į Pietų Korėją. Netrukus į Seulą spruko ir vyro motina, brolis ir sesuo. Tik tėvui iš Šiaurės Korėjos pabėgti nepavyko, jis buvo pagautas, pasodintas į kalėjimą ir nuo kankinimų mirė.