Kinijos seismologijos tarnyba nurodė, kad požeminiai smūgiai galėjo būti sukelti „įtariamo sprogimo“, bet Seulas paskelbė, kad jų priežastis veikiausiai yra gamtinė.
Žemės drebėjimas užfiksuotas jau kelias dienas aštrėjant karingai retorikos tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos režimo lyderio Kim Jong Uno dėl nerimą visame pasaulyje kurstančių Pchenjano branduolinių ambicijų.
JAV Geologijos tarnyba (USGS) informuoja, kad žemės drebėjimas įvyko apie 20 kilometrų nuo Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų vietos. Rugsėjo 3-ąją ten buvo įvykdytas Pchenjano šeštas ir iki šiol didžiausias branduolinis bandymas, per kurį, kaip teigiama, buvo susprogdinta vandenilinė bomba, kurią gali nešti ilgojo nuotolio raketa.
„Drebėjimas įvyko toje pačioje vietoje, kur buvo vykdomi Šiaurės Korėjos branduoliniai bandymai. Šiuo metu negalime užtikrintai patvirtinti, ar tai gamtos reiškinys, ar žmogaus sukeltas įvykis. Anot seismologų, smūgiai negilūs – jie užfiksuoti iki 5 kilometrų gylyje“, – pranešime skelbia USGS.
Regioninių ekspertų nuomonė apie požeminius smūgius skiriasi: Kinijos seismologijos tarnyba (CENC) žemės drebėjimą įvardijo kaip „įtariamą sprogimą“, o Seulo Korėjos meteorologijos administracijos (KMA) duomenimis tai buvo „gamtos reiškinys“.
„Mažai tikėtina, kad tai buvo dirbtinis žemės drebėjimas“, – cituodama KMA atstovą skelbia naujienų agentūra „Yonhap“.
Vėliausias Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas sukėlęs daug stipresnį, 6,3–6,7 balo žemės drebėjimą, kuris buvo juntamas net kitoje sienos su Kinija pusėje.
Antras drebėjimas tuojau po šio bandymo galėjo būti sukeltas „griūties“, tuo metu skelbė CENC.
Naujienų agentūra „Interfax“ citavo su Šiaurės Korėja besiribojančio Rusijos Primorės krašto hidrometeorologijos tarnybos pranešimą, kad kas valandą matuojamo radiacinio fono neįprastų pokyčių neužfiksuota.
Branduolinį bandymą pasmerkė visas pasaulis ir Šiaurės Korėja susilaukė vienbalsiai priimtų JT Saugumo Tarybos sankcijų, apimančių ir ribojamus eksportuoti naftą į šią šalį.
