Apie juos pranešė pats lyderis Kim Young-unas, be to, tokią informaciją patvirtina palydovinės nuotraukos. Tai būtų jau treti vienos iš pavojingiausių ir paslaptingiausių pasaulio šalių bandymai, kuriais, anot ekspertų, ji nori užsitikrinti prestižą, sukelti nerimą ir išsiderėti geresnes derybines pozicijas prašydama paramos.
Apie uždariausią pasaulyje valstybę žinoma mažai, todėl, bet kokiai žiniai pasirodžius, pasaulis tarsi sulaiko kvapą. Per aukšto lygio vyriausybės susitikimą Šiaurės Korėjos lyderis Kim Young-unas davė kariuomenės ir saugumo pareigūnams „aukšto lygio“ nurodymus ir pasauliui nepaliko abejonių, kad kalbama apie branduolinį ginklą.
Įvardino priešą
Kadenciją baigiantis kaimyninės Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas perspėja, kad Šiaurės Korėja gali planuoti kelis branduolinius bandymus dviejose ar daugiau vietų. Apie planuojamą „aukšto lygio branduolinį bandymą“ sausį skelbė ir pati Šiaurės Korėja Nacionalinės gynybos komisijos atstovo lūpomis: „Mes neslepiame, kad įvairūs palydovai bei tolimojo nuotolio raketos, kurias leisime toliau, ir aukšto lygio branduolinis bandymas, kurį vykdysime, yra nukreipti prieš mūsų didžiausią priešą – Jungtines Valstijas.“
Didelė pareiškimo dalis buvo skirta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pranešimui apie išplėstas sankcijas Pchenjanui pasmerkti. Sankcijos buvo sugriežtintos reaguojant į Šiaurės Korėjos tolimojo nuotolio raketos išbandymą gruodį.
Būtent Jungtinės Valstijos sujudo labiausiai. Ypač tada, kai „YouTube“ atsirado vaizdo klipas, kuriame, pianinu skambinant amerikiečių „We Are the World“ versiją, rodomas miegantis šiaurės korėjietis. Žmogus per kelias sekundes atsiduria erdvėlaivyje, o jį į orbitą išneša tokia pati raketa, kokią buvo paleidusi Šiaurės Korėja. Erdvėlaivis skrenda aplink Žemę, kol pastebi neaiškų miestą, apklotą Jungtinių Valstijų vėliava. Iš erdvėlaivio ant šio miesto pasipila raketų lietus ir jame stūksantys dangoraižiai užsiliepsnoja primindami Rugsėjo 11-osios atakas Niujorke. „Sapnas išsipildys“ – tiesiai klipo pabaigoje parašo Šiaurės Korėja. Klipas, beje, iš „Youtube“ vėliau pašalintas, nes žaidimų kūrėjai pasiskundė, kad buvo panaudoti jų vaizdai.
Mokslininkai stebi ženklus
Tačiau kalbos apie galimą branduolinį bandymą toli gražu netyla. Vašingtone esančio Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto, tiriančio palydovinių nuotraukų užfiksuotą medžiagą, tyrėjas Robertas Avagyanas LRT radijui sakė, kad baigtas kasti tunelis Šiaurės Korėjoje – dar vienas ženklas, kad branduolinis bandymas jau arti.
„Nuotraukos rodo, kad veikla branduolinio bandymo vietoje buvo vystoma dar prieš 2012 m. balandį, kai šiaurės korėjiečiai pradėjo kasti tunelį, kurį vadiname pietiniu. Nuotraukos rodo, kad dabar tunelis greičiausiai jau iškastas, nes šalia nebėra žemės krūvų“, – sako R. Avagyanas. Anot jo, pirma išvada, kuri peršasi yra ta, kad tunelis nebekasamas. Esą darbai jau gali būti ir baigti.
Sico van der Meeras, Olandijos tarptautinių santykių Klingendalo (Clingendael) instituto ekspertas, sako, kad branduolinis bandymas svarbus norint sužinoti, koks tikrasis Šiaurės Korėjos, anksčiau jau atlikusios du bandymus, branduolinis progresas, tačiau išsiaiškinti ką nors konkretesnio vis dėlto sunku.
„Žvalgybos tarnybos nori žinoti, kokį branduolinės programos lygį Šiaurės Korėja yra pasiekusi, kiek nuveikė per pastaruosius metus ir ar išties gali sukurti patikimą, galingą branduolinį įrenginį. Be bandymo to neįmanoma sužinoti. Pažiūrėjus į palydovines nuotraukas, galima pamatyti, ką Šiaurės Korėja daro su numanoma bandymo vieta, bet tai viskas. Mes nenutuokiame, ką jie iš tikrųjų veikia tunelyje“, – teigia S. van der Meeras.
Jam antrina ir R. Avagyanas, pasak kurio, visi požymiai leidžia manyti, jog toje vietoje, kur manoma, bus atliekami branduoliniai bandymai, vyksta veiksmas. „Mes matome, nes ji nepadengta sniegu. Žemė ir keliai, vedantys ten, irgi turėtų būti padengti sniegu, bet taip nėra, vadinasi, aplinkui važinėja automobiliai, dirba žmonės“, – sako tyrėjas. Anot jo, taip yra ne tik prie naujo tunelio, bet ir prie to, kuriame bandymas buvo atliktas 2009 m. Todėl, tyrėjo manymu, yra tikimybė, jog bandymui bus naudojamas senasis tunelis. „Nesame tikri kuris. Daugiausia dėmesio dabar sulaukia pietinis, nes tai naujas tunelis aktyviausioje zonoje, bet veikla plėtojama ir vadinamajame vakariniame tunelyje“, – svarsto R. Avagyanas.
Gamins mažesnį ir panaudos realiai?
Nors daug kas neaišku, kai kas aišku net labai: labiausiai sukarinta, badaujanti, o dar ir turinti branduolinį ginklą šalis – bene blogiausias įmanomas derinys. Jos branduolinė programa nerimą kelia jau seniai. Per pirmus du branduolinius bandymus 2006 m. ir 2009 m. buvo naudojamas plutonis, dabar kalbama apie uraną. Ir dar, kaip pastebi S. van der Meeras, šie testai šalį gali priartinti prie mažesnių branduolinių ginklų gamybos, o tai reikštų ir didesnę jų realaus panaudojimo galimybę.
„Gali sukurti branduolinį ginklą, bet jei nori jį naudoti, jis turi būti labai mažas. Pirmas jų bandymas buvo labai didelė, kaip sunkvežimis bomba. O tokį nusivežti pas priešus sunku. Reikia sukurti mažą, kad galėtum užtaisyti raketą ir paleisti priešo link. Tai sudėtingas procesas, todėl reikia daug bandymų“, – tvirtina S. van der Meeras. Taigi dar viena to bandymo priežastis ir yra pamažu tobulinti bei mažinti bombą.
S. van der Meeras įsitikinęs, kad Šiaurės Korėja branduolinį ginklą nori sukurti nauju metodu. Esą yra keli būdai, vienas – naudojant plutonį iš branduolinių reaktorių. „Tačiau reaktorių jie, susitarę su tarptautine bendruomene, uždarė ir plutonio neturi, taigi panašu, kad bando kurti ginklą pasitelkdami sodrintą uraną“, – sako S. van der Meeras. Jis spėja, jog taip pat įmanoma, kad trečias bandymas gali būti skirtas naujam metodui išbandyti. Kol kas, S. van der Meero teigimu, aišku tik tai, kad trečias bandymas Šiaurės Korėjai padės patobulinti savo ginklą. „O bet koks patobulinimas gali padėti branduolinius ginklus panaudoti realiai“, – teigia ekspertas.
Kursto tarptautinį nerimą
Vytis Jurkonis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, sako, kad labiausiai branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja siekia sukelti tarptautinį nerimą. Anot jo, branduolinė programa yra bandymai atgrasinti ir regione užsitikrinti tam tikrą statusą, galbūt gerinti savo derybines pozicijas pereinamuoju laikotarpiu, jeigu jis numatomas režimo planuose. „Pats faktas, kad bandymai iškelti palydovą pavyko, rodo, jog pajėgumai auga. Vien to pakanka, kad būtų sukeltas didžiulis kaimyninių valstybių ir tarptautinės bendruomenės nerimas. Tačiau šią programą panaudoti puolamiesiems veiksmams būtų visiškai neprotinga“, – įsitikinęs V. Jurkonis.
Pats faktas, kad bandymai iškelti palydovą pavyko, rodo, jog pajėgumai auga. Vien to pakanka, kad būtų sukeltas didžiulis kaimyninių valstybių ir tarptautinės bendruomenės nerimas
Be geresnių derybinių pozicijų ir gebėjimo tarptautinę bendruomenę šantažuoti dėl paramos maistu, vaistais, saugumo garantijų, dar viena priežastis – prestižas ir savo pozicijų sutvirtinimas. Drauge – bandymas savo žmonėms pasakyti „žiūrėkit, mes turtingi, nes branduolinį ginklą turi ne bet kas“. Ir trečia – parodymas, kad Šiaurės Korėjos valdžią tarptautinės sankcijos, gąsdinimai ir smerkimai erzina.
Kinija vis tiek išliktų sąjungininke
Jei trečią branduolinį bandymą Šiaurės Korėja atliks, sumažinti ekonominę pagalbą grasinasi ir Kinija. V. Jurkonis sako, kad tai gali būti tiesiog šalies – bene vienintelės Šiaurės Korėjos sąjungininkės – poza. „Reikėtų įvertinti, ar Kinijos išreikštas nuogąstavimas yra raginimas, ar veiksmas, kurį išprovokavo tarptautinė reakcija. Kinija tiesiog paragino, išreiškė nuogąstavimą tam, kad atsiribotų nuo Šiaurės Korėjos. Tai diplomatinis manevras“, – teigia V. Jurkonis.
Tuo metu S. van der Meeras sako, kad, nustojusi remti Šiaurės Korėją, Kinija pati atsidurtų padėtyje, kurioje nenori būti. Jis akcentuoja tai, kad Šiaurės Korėja daug draugų neturi ir Kinija, galima sakyti, yra paskutinė ją remianti šalininkė. „Kinija taip pat smerkia branduolinius bandymus, bet nemanau, kad jų santykiai labai pasikeis. Problema ta, kad Kinija negali apsieiti be Šiaurės Korėjos. Ji bijo, kad, kinams nutraukus paramą, Šiaurės Korėja sugrius. Šalis labai skurdi, režimas visiškai priklausomas nuo Kinijos pagalbos, todėl, jei jis sugriūtų, žmonės masiškai bėgtų į Kiniją“, – tvirtina S. van der Meeras. Pasak jo, nėra aišku, kas įvyktų ir su pačia Šiaurės Korėja, galbūt, svarsto tyrėjas, kariuomenės vadai perimtų regionų kontrolę.
„Tačiau svarbiausia, tai būtų šalis, turinti branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų. Kinijai tokio chaoso prie sienos nereikia. Be to, jei Šiaurės Korėja žlugtų, ji turbūt prisijungtų prie Pietų Korėjos ir taptų Jungtinių Valstijų sąjungininke. Kinija to nenori – dabar ji prie sienos turi sąjungininkę. Taigi, net jeigu Kinija ir smerkia Šiaurės Korėjos rengiamą trečią branduolinį bandymą, nemanau, kad paramą stabdys“, – tikina S. van der Meeras.
Sunūs – tėvo pėdomis
Dar viena priežastis, kodėl Šiaurės Korėja pasauliui bando įrodyti savo techninę pažangą ir sukelti baimės – tai kiek daugiau nei prieš metus į valdžią atėjusio Kim Young-unas, pakeitusio tėvą Kim Yong-ilą, siekis įtvirtinti savo pozicijas. Anot daugelio apžvalgininkų, iš pradžių dabartinis lyderis atrodė norįs būti šiek tiek kitoks, labiau šeimos žmogus. Tačiau vidaus ir užsienio politika visai nepasikeitė: branduoliniai ir raketų bandymai, agresyvi retorika prieš JAV ir Pietų Korėją.
„Galima sakyti, kad buvęs vadovas turėjo maniją branduoliniam ginklui, o dabartinis vadovas, jo palikuonis, tęsia tradiciją. Sūnus nėra visiškai savarankiškas – artima režimui aplinka, kariuomenė riboja manevrų laisvę, todėl manau, kad dabartiniam Šiaurės Korėjos vadovui gana sunku pasirinkti radikaliai kitokią perspektyvą“, – teigia V. Jurkonis.
S. van der Meeras sako, kad, net ir keičiantis lyderiams, tarptautinė Šiaurės Korėjos politika nesikeis, kol šalis galės šantažuoti tarptautinę bendruomenę. Jis mano, jog problema ta, kad nė vienam iš Šiaurės Korėjos režimo lyderių pokyčiai nenaudingi. „Nors žmonės badauja, elitas gyvena prabangiai. Kol taip bus, Šiaurės Korėjos tarptautinė politika nesikeis. O tas prabangos prekes jie gauna tik todėl, kad provokuoja tarptautinę bendruomenę. Tai dar viena žinutė, kurią jie siunčia branduoliniu bandymu: mes vis dar pavojinga šalis, ir jūs galite su mumis derėtis. Taip jie ir bando gauti ekonominių lengvatų, saugumo garantijų“, – teigia S. van der Meeras. Jis akcentuoja, jog tai yra būdas išlikti ir Šiaurės Korėja, pasak eksperto, tokį žaidimą žaidžia jau kelerius metus.
Bandymas gali ir neįvykti
Šiaurės Korėja nesako, kada išbandys branduolinį ginklą. Viskas – tik spėlionės. Vieni apžvalgininkai kalba apie kelias savaites. R. Avagyanas pasakojo, kad iki bandymo dar reikia atlikti keletą dalykų. „Prieš branduolinį bandymą reikia padaryti kelis dalykus. Pirmiausia, iškasti maždaug kilometro ilgio tunelį. Tunelis turi įsirėžti apie kilometrą į kalną – kad atlaikytų branduolinį sprogimą, po juo būtų pakankamai žemės. Kai tunelis iškasamas, reikia nutiesti kabelius, kurie eitų nuo ten, kur yra valdomi, iki pačių branduolinių įtaisų – kad būtų galima duoti sprogimo komandą. Tuomet tunelį reikia užpildyti cementu ir smėliu, kad radiacija nepasklistų ir nuo sprogimo neišsiveržtų per tunelio pradžią. Tai padarius, bandymą atlikti galima bet kada“, – sako R. Avagyanas.
Tačiau, jo teigimu, iš nuotraukų negalima pasakyti, kada tiksliai bandymas įvyks. Esą matyti tik su galimu bandymu susijęs aktyvumas. Tačiau, ekspertas pabrėžia, kad branduolinis bandymas gali net neįvykti – viskas priklauso nuo vidinių ir tarptautinių interesų. Ar bandymas įvyks, geriausiai bus matyti palyginus nuotraukas prieš branduolinį bandymą ir po jo. „Patikimiausias branduolinio bandymo požymis bus seisminė veikla, informacija surinkta iš seismografų, išdėstytų aplink Šiaurės Korėją“, – teigia R. Avagyanas.
Kad ir kaip yra, Šiaurės Korėjos perduota žinia apie branduolinį bandymą, kaip ir suaktyvėjusi veikla šalia numanomos bandymo vietos, sufleruoja, kad greitai taip ir įvyks. Nors, ką darys Šiaurės Korėja, kaip pastebi ne vienas, niekada neaišku. Gal staigmena ir bus, kad bandymo šalis kol kas neatliks. Tačiau reikia nepamiršti, kad žinia jau nusiųsta. O norėdama išlikti tokia tariamai nepalaužiama, galinga ir užtikrinta, konstituciškai persikrikštijusi į branduolinį ginklą turinčią šalį, pažado sulaužyti nedrįs – vien jau tam, kad nepasirodytų baili ir ne tokia galinga, kokia dedasi.
