Liepos pradžioje Šiaurės Korėja paleido pirmąją tarpžemyninę balistinę raketą, kuri, Pchenjano teigimu, buvo pajėgi pasiekti JAV. „Raketa gali gabenti didelio dydžio branduolines galvutes“, – po ginklo bandymo išplatintame pranešime teigė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA. Nevyriausybinės organizacijos Union of Concerned Scientists raketų ekspertas Davidas Wrightas CNN teigė, kad penktadienį išbandytas ginklas yra pažangesnis nei pirmoji tarpžemyninė balistinė raketa, nes pastaroji būtų galėjusi pasiekti tik Aliaską, o dabar ji patobulinta taip, kad galėtų smogti Los Andželui, Denveriui ar Čikagai. Tą patvirtino Pentagonas bei Pietų Korėjos kariuomenė. Rusijos gynybos ministerija laikosi kitokios nuomonės – teigiama, kad išbandyta raketa – vidutinio nuotolio. Nuomonių susikirtimas tarp JAV ir Rusijos pastebėtas ir po pirmojo Šiaurės Korėjos tarpžemyninės raketos bandymo, kai Rusijos ekspertai tvirtino, jog išbandyta raketa nėra ilgo nuotolio ginklas.
Po pirmosios raketos bandymo Šiaurės Korėjos režimo lyderis Kim Jong Unas teigė, kad tai – „dovana amerikiečių šunsnukiams Nepriklausomybės dienos proga“, po antrosios – esą tai „rūstus perspėjimas“ JAV. CNN apžvalgininkų Nicole Gaouette ir Zachary Coheno nuomone, Pchenjanas yra sudėtingiausias JAV užsienio politikos uždavinys, su kuriuo susiduria Donaldo Trumpo administracija.
Po pirmojo Šiaurės Korėjos raketos bandymo Vašingtonas kaip pagrindinę sąjungininkę, galinčią padėti užkirsti kelią tolesniems pavojingiems Šiaurės Korėjos veiksmams, matė Kiniją. Pasak Al Jazeera, po agresyvių Pchenjano veiksmų JAV beveik mėnesį derėjosi su Kinija dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, turėjusios užtikrinti griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai, projekto. Visgi D.Trumpo administracija po pastarojo Šiaurės Korėjos raketos bandymo ėmė kritikuoti Kiniją už tai, jog ši nesiima pakankamų veiksmų, darant spaudimą Pchenjanui, skelbia The Atlantic. D.Trumpas savo Twitter paskyroje teigė esąs „labai nusivylęs Kinija“. Anot JAV prezidento, ši valstybė galėjo lengvai išspręsti Šiaurės Korėjos problemą. JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley paskelbė, kad Kinija pagaliau privalo nuspręsti, ar ji sutinka įvesti griežtesnes sankcijas Pchenjanui, praneša naujienų agentūra Reuters. „Laikas kalbėti baigėsi“, – teigė N.Haley.
Honkongo žurnalisto Jameso Griffithso nuomone, Pekinas yra svarbiausias veikėjas svarstant globalinius veiksmus, susijusius su Šiaurės Korėjos likimu, dėl dviejų priežasčių: pirma, Kinija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė; antra, ji yra pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė. Konfliktų sprendimų idėjų kalvės The Oxford Process įkūrėja Gabrielle Rifkind pritaria J.Griffithso minčiai, jog Kinija yra valstybė, daranti didžiausią įtaką Šiaurės Korėjai. Tačiau Kinijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Liu Jieyi Al Jazeera teigė, kad tvyrančią įtampą turi mažinti ne Kinija, o pagrindinės krizės figūros – JAV ir Šiaurės Korėja. „Kinijos pastangos nesukurs jokio rezultato praktikoje“, – kalbėjo Liu Jieyi. Anot dienraščio Times of India, D.Trumpui iš Kinijos reikalaujant suvaldyti savo kaimynę, Pekinas kaip krizės sprendimą mato tik JAV ir Šiaurės Korėjos dialogą. G.Rifkind teigimu, Kinija turi savo planą – ji nenori matyti Šiaurės Korėjos griūties, nes bijo regioninio chaoso ir JAV karių savo pasienyje.
Kyla klausimas – kokios yra JAV elgesio alternatyvos? „Yra karinė galimybė, kuri sunaikintų Šiaurės Korėjos programą ir pačią Šiaurės Korėją“, – NBC kalbėjo respublikonų senatorius Lindsey Grahamas. Karybos ekspertai taip pat sako, jog nėra veiksmingų alternatyvų, leidžiančių taikiai sustabdyti Šiaurės Korėją. O Liu Jieyi mano, jog JAV, neatsisakydama karinės alternatyvos, tik aštrina tarptautinę padėtį. Visgi, remiantis dienraščiu The Washington Post, galimybė, kad JAV smogtų pirma – menkai tikėtina.
Kitas būdas – sankcijos. The Atlantic apžvalgininkas Krishnadev Calamuras klausia: „Kokias dar sankcijas galima pritaikyti Šiaurės Korėjai?“ Jis abejoja, ar tolesni finansiniai suvaržymai gali pakeisti vienos iš labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių sprendimus. Anot N.Gaouette ir Z.Coheno, JAV ir Jungtinės Tautos įvedė sankcijas, apsunkinančias Šiaurės Korėjos galimybes naudotis tarptautinėmis finansinėmis sistemomis bei šalies verslui veiksmingai funkcionuoti užsienyje, tačiau tai nepakeitė anksčiau Pchenjano suplanuotos veiksmų trajektorijos.
Dar viena alternatyva – diplomatinis dialogas. JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas antradienį teigė, kad JAV norėtų dialogo su Pchenjanu, tačiau tik tuo atveju, jeigu Šiaurės Korėja suvoks, kad ji negali būti branduolinė valstybė, praneša Reuters. „Mes nesame jūsų priešai, tačiau jūs keliate mums grėsmę, į kurią privalome reaguoti, – apeliuodamas į Šiaurės Korėją kalbėjo R.Tillersonas, – tikimės, kad laikui bėgant jie tai supras – tada mes norėtumėme susėsti pokalbiui.“ Nevyriausybinės organizacijos Amerikos progreso centro narys Adamas Mountas mano, kad dialogas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių padėtų apriboti Šiaurės Korėjos raketų programą, tačiau tokia galimybė neatrodo reali.
