Kim Jong Uno pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai šią savaitę paaštrėjo tarpusavio nesutarimai su Pietų Korėja, nes pirmą kartą per penkerius metus Seulas apkaltino Pchenjaną, kad šio dronai kirto bendrą sieną.
Šiais metais Šiaurės Korėja jau atliko rekordinį skaičių raketų bandymų, kuriuos ekspertai vadina siekiu modernizuoti šalies ginkluotę ir padidinti savo svertus tolesniuose santykiuose su JAV.
-
JAV teigia, kad „Wagner“ grupuotė ginklų, skirtų karui Ukrainoje, pirko iš Šiaurės Korėjos
-
Seulas: Šiaurės Korėja paleido dvi balistines raketas
-
Pietų Korėja paleido įspėjamuosius šūvius po Šiaurės Korėjos dronų įsiveržimo
-
Kim Jong Unas: Š.Korėja pasiekė laimėjimų, siekia įveikti iššūkius
-
Seulo kariuomenė atsiprašė už tai, kad nenumušė Šiaurės Korėjos dronų
Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad antradienį vykusiame valdančiosios Darbininkų partijos plenariniame posėdyje šalies vadovas apžvelgė naujus saugumo iššūkius tarptautinėje politikoje ir Korėjos pusiasalyje bei patikslino principus ir gaires, kurių reikia laikytis palaikant išorės santykius ir kovojant su priešais, kad būtų apsaugoti nacionaliniai interesai ir suverenitetas.
Kim Jong Unas „nustatė naujus pagrindinius tikslus, susijusius su savarankiškos gynybos pajėgumų stiprinimu, kurie turi būti įgyvendinti 2023 metais, atsižvelgiant į besikeičiančią daugiašalę situaciją“, teigė KCNA, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad nauji tikslai gali būti susiję su Kim Jong Uno pastangomis išplėsti savo branduolinį arsenalą ir įdiegti daugybę aukštųjų technologijų ginklų sistemų, pavyzdžiui, raketų su keliomis galvutėmis, manevringesnį tolimojo nuotolio ginklą, žvalgybos palydovą ir pažangius bepiločius orlaivius.
Jie priduria, kad Šiaurės Korėjos lyderis galiausiai sieks panaudoti padidėjusį branduolinį pajėgumą, kad priverstų savo priešininkus pripažinti šalį teisėta branduoline valstybe, o šis statusas, Kim Jong Uno manymu, yra labai svarbus siekiant, kad būtų panaikintos tarptautinės sankcijos jo valstybei.
Pirmadienį Pietų Korėjos kariuomenė paleido įspėjamuosius šūvius ir dislokavo naikintuvus bei kovinius sraigtasparnius, aptikus penkis, Seulo teigimu, šalies oro erdvę pažeidusius Šiaurės Korėjos bepiločius orlaivius.
Pietų Korėjos kariuomenė vėliau atsiprašė už tai, kad nesugebėjo numušti Šiaurės Korėjos dronų, kirtusių bendrą sieną, po to, kai sulaukė nemažai kritikos dėl savo nepakankamos parengties.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas sakė, kad šis incidentas parodė, jog kariuomenei „labai trūksta“ pasirengimo.
Jis taip pat nurodė paspartinti planus įkurti bepiločių orlaivių padalinį, kuris vykdytų svarbiausių Šiaurės Korėjos karinių objektų stebėjimą ir žvalgybos operacijas.
Plane numatyta pasitelkti pažangius radarais nesusekamus („stealth“) bepiločius orlaivius.
Kai kurie ekspertai mano, kad Pchenjano dronų skrydžiai buvo bandymas patikrinti Pietų Korėjos ir JAV pasirengimą ir neutralizuoti ankstesnį susitarimą dėl įtampos mažinimo Korėjos pusiasalyje.
Jie teigia, kad Šiaurės Korėja tikriausiai įvertino savo dronus kaip pigų, bet veiksmingą būdą sukelti nerimą dėl saugumo ir vidaus nesutarimų Pietų Korėjoje.
Gegužę pareigas pradėjęs eiti konservatorius Yoon Suk-yeolas antradienį sakė, kad nuo 2017-ųjų, kai buvo prisaikdintas jo pirmtakas liberalas Moon Jae-inas, Pietų Korėjoje buvo surengta mažai kovos su dronais apmokymų.
Šalies prezidentas, panašu, stengėsi dėl tariamai vangios oro gynybos sistemos apkaltinti Moon Jae-ino vykdytą įsitraukimo politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, sakydamas: „Manau, kad mūsų žmonės turėjo gerai matyti, kokia pavojinga būtų politika, pasikliaunanti Šiaurės Korėjos geranoriškumu ir (taikos) susitarimais.“
Yoon Suk-yeolo komentarai sukėlė audringą buvusio prezidento opozicinės liberalios Demokratų partijos reakciją, ji apkaltino prezidentą, kad šis bando suversti atsakomybę už savo vyriausybės nesėkmingą saugumo politiką kam nors kitam.
