Šis pareiškimas nuskambėjo likus mažiau kaip dviem savaitėms iki naujo JAV prezidento inauguracijos.
Kim Jong Uno santykiai su kadenciją baigiančiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo permainingi. Iš pradžių jiedu buvo įsitraukę į žodžių karą ir žarstė vienas kitam grasinimus, bet vėliau įvyko netikėtas diplomatinio atšilimas, kai D.Trumpas ir Kim Jong Unas rengė pasaulio dėmesio centre atsidurdavusius susitikimus, o JAV prezidentas netgi pareiškė „mylintis“ Šiaurės Korėjos lyderį.
Vis dėlto per šias derybas jokios reikšmingos pažangos nebuvo pasiekta, o galiausiai šis procesas įstrigo, iširus 2019 metų vasarį Hanojuje surengtam viršūnių susitikimui, lyderiams neradus bendros kalbos dėl sankcijų švelninimo ir atsakomųjų Pchenjano nuolaidų.
Dabar Šiaurės Korėja „turėtų susitelkti ir vystyti pastangas stabdyti JAV – didžiausią kliūtį mūsų revoliucijai ir mūsų didžiausią priešą“, – valstybinė naujienų agentūra KCNA citavo Kim Jong Uno kalbą per valdančiosios Korėjos darbininkų partijos penkmečio suvažiavimą.
„Nesvarbu, kas bus valdžioje, tikroji [JAV] politikos prigimtis, nukreipta prieš Šiaurės Korėją, niekada nesikeis“, – pareiškė lyderis, savo kalboje J.Bideno tiesiogiai nepaminėjęs.
„Atėjo laikas apmokėti Singapūro ir Hanojaus viršūnių susitikimo čekį, – per „Twitter“ parašė Carnegie [Karnegio] fondo už tarptautinę taiką analitikas Ankitas Panda.
„Nesvarbu, kas bus valdžioje, tikroji [JAV] politikos prigimtis, nukreipta prieš Šiaurės Korėją, niekada nesikeis, – pareiškė Šiaurės Korėjos lyderis.
„Ir ši sąskaitą bus pateikta Bideno administracijai“, – pridūrė jis.
Vadovybės pasikeitimas Vašingtone kelia iššūkį Pchenjanui, anksčiau vadinusiam J.Bideną „pasiutusiu šunimi“. Būsimasis prezidentas neliko skolingas ir per rinkimų kampanijos prezidentus įvardijo Kim Jong Uną „banditu“.
Prognozuojama, kad vadovaujant J.Bidenui JAV grįš prie labiau tradicinės diplomatijos Pchenjano atžvilgiu. Būsimasis prezidentas sakė, kad prieš svarstant surengti bet kokį naują viršūnių susitikimą būtina pasiekti reikšmingą pažangą per darbinio lygio derybas.
Kim Jong Unas „įžvelgia aklavietę, kuri artimiausiu laiku tikrai nepasikeis“, sakė analitinės organizacijos „Center for the National Interest“ ekspertas Harry Kazianis.
D.Trumpo ir Kim Jong Uno suartėjimui tarpininkavo Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas, bet Šiaurės Korėjos lyderis pareiškė, kad Seulas pažeidinėja abiejų Korėjų susitarimus ir „nepaiso mūsų perspėjimų, kad jis turėtų sustabdyti bendras karines pratybas su JAV“.
Strateginis balansas
Pchenjanas skyrė daug išteklių savo branduolinio arsenalo ir balistinių raketų plėtrai. Šiaurės Korėja sako, kad ši ginkluotė jai būtina, siekiant apsiginti nuo potencialios JAV invazijos.
Vadovaujant Kim Jong Unui šios programos buvo sparčiai plėtojamos. Izoliuota valstybė išbandė iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą, taip pat leido raketas, galinčias pasiekti bet kurią JAV žemyninės dalies vietą, tačiau už šiuos veiksmus Pchenjanui buvo skelbiamos griežtos tarptautinės sankcijos.
Spalį per vieną karinį paradą Šiaurės Korėja pademonstravo didelę naują raketą, analitikų laikomą didžiausia pasaulyje antžemine mobilia skystuoju kuru varoma balistine raketa, galimai pritaikyta nešti kelias atskirai nutaikomas kovines galvutes.
Be to, Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurė taip pat baigė rengti planus pasistatyti atominį povandeninį laivą. Toks žingsnis galėtų pakeisti strateginę pusiausvyrą.
Jeigu toks laivas būtų pastatytas ir veiktų kaip planuota, tai Pchenjanui suteiktų galimybę atgabenti raketas arčiau Jungtinių Valstijų. Potencialaus konflikto atveju JAV kariuomenei liktų mažiau laiko sureaguoti į galimą raketų smūgį ir jį atremti.
Atominio povandeninio raketnešio projektas pasiekė „galutinių vertinimų etapą“, sakė Kim Jong Unas. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja taip pat nagrinėja galimybes kurti karinius žvalgybos palydovus, viršgarsinius sklendžiančius ginklu ir įvairių tipų kovines galvutes, taip „ruošiasi jas išbandyti ir gaminti“.
J.Bideno administracija vargu ar griežtai reaguos į Kim Jong Uno pareiškimus, nes jie „tėra žodžiai“, naujienų agentūrai AFP sakė Seule įsikūrusio Nacionalinio saugumo strategijos instituto analitikas Cho Seong-ryoulas.
„Tačiau jeigu Šiaurė juos įgyvendins provokacijomis arba [raketų] paleidimais, prognozuoju, kad bus griežtai atsakyta“, – pridūrė jis.
