Šį pažadą jis paskelbė likus dviem savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos.
Partijos suvažiavime pristatydamas savo darbo ataskaitą Kim Jong Unas žadėjo „smarkiai padidinti valstybės gynybos pajėgumus ir iškelti tikslus šiam uždaviniui įgyvendinti“, nurodė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, 2017-aisiais nekart apsikeitęs su Kim Jong Unu šiurkščiais abipusiais įžeidimais ir grasinimais, išprovokavusiais drastišką įtampos padidėjimą, vėliau ėmėsi diplomatinių žingsnių santykiams pagerinti.
Lyderiai surengė kelis didžiulio dėmesio sulaukusius susitikimus, o D.Trumpas netgi pareiškė, kad tarp jo ir Šiaurės Korėjos lyderio užsimezgė „meilė“.
Tačiau Vašingtono ir Pchenjano derybos įstrigo po nesėkmingo antro Kim Jong Uno ir D.Trumpo susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį, kuris žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Analitikai sako, kad Šiaurės Korėja naudojasi kas penkerius metus rengiamu valdančiosios partijos suvažiavimu pasiųsti žinią būsimai J.Bideno administracijai, tačiau elgiasi atsargiai. Būsimasis JAV prezidentas per rinkimų kampanijos debatus yra pavadinęs Kim Jong Uną „banditu“, o Pchenjanas demokratą – „pasiutusiu šunimi“.
KCNA savo pranešime neužsiminė apie branduolinius ginklus, taip pat nenurodė jokių terminų Kim Jong Uno tikslams pasiekti.
Tačiau Seule gyvenantis perbėgėlis iš šiaurės, analitikas Ahn Chan-ilas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tai iš esmės reiškia, kad Šiaurės Korėja stiprins savo branduolinius pajėgumus.“
„Kim Jong Unas nenori tarti žodžio „branduolinis“, J.Bidenui ruošiantis vėliau šį mėnesį perimti prezidento pareigas. Jis žino, kad būsimo prezidento pozicija Pchenjano atžvilgiu nepalenkiama, palyginti su jo pirmtaku“, – kalbėjo jis.
„Kim Jong Unas tikriausiai nenori jo provokuoti šiame etape. Tačiau Šiaurės Korėja niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų – tai visiškai aišku“, – pridūrė Ahn Chan-ilas.
Manoma, kad J.Bidenui tapus prezidentu, Jungtinės Valstijos grįš prie labiau tradicinės diplomatijos ir tikriausiai reikalaus stiprios pažangos darbo grupių lygio derybose prieš svarstydamos galimybę organizuoti lyderių susitikimą.
„Mūsų padarytos klaidos“
Šiaurės Korėja tvirtina, kad jai reikia branduolinių ginklų apsiginti nuo galimos JAV invazijos. Šalis daugelį dešimtmečių skyrė didžiulius išteklius jiems kurti, nors dėl to sulaukė diplomatinės izoliacijos ir griežtų tarptautinių sankcijų.
2011 metais šalies vairą perėmus Kim Jong Unui, kariuomenė ėmė dar sparčiau vystyti branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas. Pchenjanas yra išbandęs raketų, pajėgių pasiekti bet kurią Jungtinių Valstijų žemyninės dalies vietą, taip pat įvykdęs šešis branduolinius bandymus.
Vėliausias iš šių užtaisų, išbandytas 2017 metais, buvo 16 kartų galingesnis negu atominė bomba, sunaikinusi Hirošimą, nurodo ekspertai.
Spalį per karinį paradą šalis pademonstravo pademonstravo didžiulę naują tolimojo nuotolio raketą. Analitikų vertinimu, tai yra didžiausia keliais transportuojama skystuoju kuru varoma raketa visame pasaulyje. Anot jų, raketa veikiausiai yra pritaikyta nešti kelias kovines galvutes, varomas atskiromis mažesnėmis raketomis.
Analitikų teigimu, ši raketa įrodo, kad Šiaurės Korėja vykstant diplomatiniam procesui toliau vystė savo arsenalą. Pasak jų, ji suteikė Pchenjanui daugiau svertų reikalauti, kad būtų grįžta prie derybų stalo.
Kas penkerius metus vykstantis suvažiavimas yra svarbiausias Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos susitikimas, grandiozinis politinis renginys, stiprinantis režimo autoritetą. Jį atidžiai stebi analitikai, bandantys įžvelgti politikos ar valdančiojo elito pasikeitimų požymių.
Autoritetinga interneto svetainė „38North“ pranešė, kad iš palydovų padarytos nuotraukos rodo, jog Pchenjanas suvažiavimo proga planuoja paradą „su kariniais elementais“.
Pirmąją suvažiavimo dieną Kim Jong Unas pripažino, kad „beveik visi sektoriai“ neįgyvendino jiems iškeltų ekonominių tikslų, ir sakė, kad per suvažiavimą bus „visapusiškai, nuodugniai išanalizuota mūsų patirtis, pamokos bei padarytos klaidos“.
Koronaviruso pandemija padidino spaudimą Šiaurės Korėjai, kuri pernai sausį uždarė savo sienas, kad apsisaugotų nuo kaimynėje ir svarbioje sąjungininkėje Kinijoje atsiradusio užkrato. Tokiu būdu šalis pati užsiblokavo daug efektyviau nei kada nors būtų galėję tikėtis kovingiausi sankcijų šalininkai.
Pchenjanas tvirtina, kad šalyje nėra nė vieno COVID-19 atvejo, bet stebėtojai tuo abejoja.
