Nepaisant nesibaigiančių sankcijų, Kim Jong Unas toliau mėgaujasi gyvenimu ir prabanga: nauja jachta, verta 4–6 mln. JAV dolerių, prabangūs ir reti gėrimai, slidinėjimo kompleksas už 35 mln. JAV dolerių. Kaip šalies lyderis, pernai kalbėjęs apie pasiruošimą galimai sunkiems ekonominiams laikams, gali sau leisti gyventi tokioje prabangoje?
Ekspertai sako, kad šie pirkiniai įsigyti iš asmeninių Kim Jong Uno sukauptų lėšų – tai savotiškas Šiaurės Korėjos vadovo bankas, į kurį suplaukia pinigai už visame pasaulyje vykdomus nelegalius Pchenjano darbus. Šiaurės Korėjai yra priskiriami tokie nusikaltimai kaip kibernetinės atakos prieš bankus, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, pinigų padirbinėjimas. Manoma, kad šios nelegalios veiklos Kim Jong Unui suneša šimtus milijonus dolerių.
Ekspertai teigia, kad iš šių nelegalių pajamų finansuojama Šiaurės Korėjos branduolinė programa ir raketų bandymai. Pchenjanas laikosi pozicijos, kad šie du kariniai aspektai yra neišvengiami ir būtini kovojant su JAV mėginimais pakeisti režimą. Tačiau, nepaisant visų sankcijų, režimo branduolinės ambicijos nemažėja, priešingai – sparčiai progresuoja.
Beveik neįmanoma tiksliai susekti neteisėtas Šiaurės Korėjos pinigines operacijas ir iš nelegalios veiklos gaunamas lėšas. Visgi JAV Kongreso 2008 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Pchenjanas kasmet iš to uždirba nuo 500 mln. iki 1 mlrd. JAV dolerių.
„Šiaurės Korėja parduos bet ką bet kam, kol jiems yra mokami pinigai“, – konstatuoja buvęs JAV Iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Anthony Ruggiero.
Nereikia pamiršti, kad šios nelegalios pajamos padeda Kim Jong Unui įsitvirtinti valdžioje – dalis šių lėšų keliauja į aukštų pareigūnų asmenines sąskaitas bankuose. Analitikai sako, kad, norint Kim Jong Uną pasodinti prie derybų stalo, Donaldo Trumpo komandai reikia turėti priėjimą prie šių nelegalių Šiaurės Korėjos lyderio pajamų šaltinių.
Visgi toks kelias, kai neteisėtos Kim Jong Uno pajamos būtų apribotos, yra sunkiai įgyvendinamas.
„Tai yra režimas, kuris geba prisitaikyti ir rasti naujų galimybių, kaip užsidirbti iš naujų veiklų. Norint sustabdyti nelegalias Šiaurės Korėjos veiklas, drauge reikia nepalikti galimybės režimui prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos“, – sako Šiaurės Korėjos finansines operacijas tyrinėjanti Misūrio universiteto profesorė Sheena Greitens.
Kova su diplomatija
Šiaurės Korėjos diplomatai visame pasaulyje kaltinami iš tiesų vykdantys nelegalią veiklą, prisidengus diplomatinėmis privilegijomis, pavyzdžiui, nelegalia prekyba auksu arba ginklais. Jungtinės Tautos anksčiau skelbė, kad tokie žmonės režimui itin naudingi, nes nešvarius darbus sugeba paslėpti po diplomatija. Tad JAV norint sustabdyti nelegalius pinigų srautus į Šiaurės Korėją teks apriboti šios šalies diplomatų galimybes.
„Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja išvengdavo Jungtinių Tautų rezoliucijų sprendimų prisidengdama savo veiklą po diplomatija. Šis režimo kūrybiškumas buvo itin pastebimas Pietryčių Azijoje, kur šie diplomatai buvo apkaltinti ryšiais su kontrabanda“, – sako JAV pareigūnas W.Patrickas Murphy.
Pietryčių Azijos šalių asociacijai (ASEAN) priklauso dešimt regiono šalių (Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas), o aštuoniose iš jų yra įsteigtos Šiaurės Korėjos ambasados. Be jų, pasaulyje veikia dar 39 Kim Jong Uno režimo atstovybės.
JAV jau kuris laikas bando spausti Pietryčių Azijos valstybes dėl Šiaurės Korėjos – ragina nutraukti arba sumažinti santykius su Kim Jong Uno režimu. Šios šalys su Šiaurės Korėja palaiko ryšius įvairiais aspektais – diplomatiniais, kultūriniais, ekonominiais. Ir nepanašu, kad jos norėtų šiuos ryšius nutraukti.
Kinijos faktorius
Kovojant su Šiaurės Korėja JAV nepakaks vien tik įgyti Pietryčių Azijos šalių paramą. JAV reikės ir Kinijos.
Statistika rodo, kad Pekino importas į Pchenjaną sudaro 85 proc. Tai palaiko Šiaurės Korėjos ekonomiką ir neleidžia JAV jos pažeisti.
JAV jau kuris laikas bando spausti Pietryčių Azijos valstybes dėl Šiaurės Korėjos – ragina nutraukti arba sumažinti santykius su Kim Jong Uno režimu.
„Jei kalbame apie pajamų apkarpymą, neišvengiamai grįžtame prie klausimo, ką daryti su Kinija“, – apie Šiaurės Korėjos situaciją sako A.Ruggiero.
Kaip teigia JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus pavaduotojas Davidas Cohenas, įtikinti Kiniją imtis veiksmų, kurie galėtų sujaukti jėgų balansą regione, gali būti nelengva. Kinija labiausiai nerimauja dėl nestabilumo Korėjos pusiasalyje ir įrodė, kad elgsis taip, kaip jai pačiai bus naudinga, aiškina D.Cohenas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kreipėsi į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą pagalbos kovoje su Šiaurės Korėja – pakvietė lyderį pasisvečiuoti savo kurorte, kuriame kalbėjo apie šiltus abiejų valstybių santykius.
„Viskas susiję su Kinija. Galų gale bus reikalaujama, kad Kinijos bankai ir bendrovės atsiribotų nuo Šiaurės Korėjos“, – mano A.Ruggiero.
O tokių bendrovių, kurios eksportavo arba importavo produkciją į Šiaurės Korėją, tarp 2013 ir 2016 metų buvo 5233. Tačiau, žvelgiant į ateitį, jų skaičius gali išaugti daugiau nei iki 67 tūkst., rodo speciali tam skirta studija.
