Šiaurės Korėja gegužės 31-ąją pabandė paleisti savo pirmąjį karinį šnipinėjimo palydovą, bet raketa su palydovu netrukus po starto nukrito į jūrą. Pchenjanas skelbė, kad taip nutiko dėl raketos gedimo.
Pranešime apie Korėjos darbininkų partijos Centro komiteto posėdį sakoma, kad partija „labai kritikavo pareigūnus, neatsakingai vykdžiusius pasirengimą palydovo paleidimui“, ir pareikalavo atlikti tyrimą.
Centro komitetas pakartojo pažadą netrukus sėkmingai iškelti į orbitą šnipinėjimo palydovą. Anksčiau Pchenjanas sakė, kad tokio palydovo reikia norint atsverti stiprėjančias JAV karines pozicijas regione.
JAV, Pietų Korėja ir Japonija pasmerkė raketos su kariniu palydovu paleidimą gegužės 31-ąją ir nurodė, kad juo buvo pažeistos Jungtinių Tautų rezoliucijos, draudžiančios Pchenjanui atlikti bet kokius bandymus naudojant balistinių raketų technologiją.
Analitikai sako, kad tarpžemyninių balistinių raketų ir kosminių skrydžių technologijos reikšminga dalimi sutampa.
Šiaurės Korėja šiais metais atliko ir daug kitų bandymų, kuriais pažeidė draudimus. Tarp šių bandymų buvo Pchenjano galingiausių tarpžemyninių balistinių raketų paleidimų.
Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos santykiai šiuo metu yra itin prasti. Diplomatija įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ragina sparčiau gaminti ginkluotę, įskaitant taktinius branduolinius ginklus.
Pietų Korėja neseniai paskelbė iš jūros dugno iškėlusi vieną didelę nukritusios Pchenjano raketos dalį.
Seulas daugiau kaip dvi savaites bandė iškelti šią nuolaužą, nes raketos dalys gali padėti mokslininkams susidaryti vaizdą apie Pchenjano balistinių raketų ir žvalgybinių palydovų programas.