„Vos tik atvykus netoli tos vietos, kur buvo pranešta apie blokadą, policijos padaliniai buvo užpulti iš kelių skirtingų pozicijų, naudojant šaunamųjų ginklų arsenalą, įskaitant rankines granatas ir iš peties šaudančias raketas“, – sakoma policijos pareiškime.
Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti (Albinas Kurtis) greitai pasmerkė išpuolį ir pavadino pasalą teroro aktu.
„Užpuolikai yra profesionalai su kaukėmis ir ginkluoti sunkiaisiais ginklais. Smerkiame šį nusikalstamą ir teroristinį išpuolį“, – socialiniame tinkle rašė A. Kurti.
„Organizuotas nusikalstamumas, kuriam politinę, finansinę ir logistinę paramą teikia Belgrado pareigūnai, kelia grėsmę mūsų šaliai“, – pridūrė jis.
Vėliau Serbijos valstybinė žiniasklaida RTS pranešė, kad Serbijos ir Kosovo sienos perėjimo punktai Jarinjėje ir Brniake buvo uždaryti.
Automatinių ginklų šūviai
Naujienų agentūros AFP reporteris netoli Banskos sakė, kad praėjus kelioms valandoms po incidento buvo girdėti automatinių ginklų šūviai, o pareigūnai uždarė teritoriją.
Incidentas įvyko praėjus daugiau nei savaitei po to, kai tarpininkaujant Europos Sąjungai Briuselyje vykusiose Serbijos ir Kosovo vadovų derybose dėl ryšių gerinimo nepavyko pasiekti proveržio.
Briuselis manė, kad kovą parengęs ryšių normalizavimo planą išėjo iš aklavietės, tačiau pažanga nuo to laiko yra minimali.
Įtampa tarp aršiųjų varžovių išaugo Prištinai gegužę priėmus sprendimą keturiose savivaldybėse, kuriose gyventojų daugumą sudaro serbai, paskirti etninių albanų merus.
Dėl šio žingsnio šiaurėje kilo vieni didžiausių neramumų per pastaruosius metus: vyko demonstracijos, Serbija sulaikė tris Kosovo policijos pareigūnus, o serbų protestuotojai sukėlė riaušes, per kurias buvo sužeista daugiau kaip 30 NATO taikdarių.
Kosove ir toliau daugiausia gyvena etniniai albanai, tačiau šiaurinėje teritorijos dalyje, netoli sienos su Serbija, keliose savivaldybėse daugumą sudaro etniniai serbai.
Šis susirėmimas šiaurėje yra tik paskutinis iš daugelio incidentų, sukrėtusių šį regioną nuo 2008-ųjų, kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos – praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai NATO pajėgos padėjo išstumti Serbijos saugumo pajėgas iš buvusios provincijos per kruviną karą, pareikalavusį 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Belgradas ir jo sąjungininkės Kinija bei Rusija atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę, taip užkirsdami kelią Kosovo narystei Jungtinėse Tautose.
Praėjusią savaitę kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius apkaltino Vakarus veidmainyste. Jis sakė, kad Kosovo nepriklausomybės pripažinimas grindžiamas tuo pačiu pasiteisinimu kaip ir Rusijos karas Ukrainoje.
