28 ES valstybių narių ministrai per spalį numatytą susitikimą spręs, ar leisti Šiaurės Makedonijai ir Albanijai pradėti įstojimo į bloką procesą.
Interviu AFP Šiaurės Makedonijos premjero pavaduotoja Radmila Sekerinska įvertino tikimybę, kad jos šalis įstos į ES, kaip „aukštą“. Vis tik ji perspėjo, kad dar vienas nusivylimas „sustiprintų autokratų ir populistų pozicijas“.
„Esame labai optimistiškai nusiteikę ir labai ambicingi“, – Briuselyje AFP sakė R.Sekerinska.
„Nesitikime narystės jau rytoj – tikimės pradėti sunkų ir iššūkių kupiną įstojimo procesą“, – pažymėjo ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija Europos Komisija sako, jog Skopjė įvykdė Briuselio reikalautas reformas ir kad turėtų būti pradėtos formalios derybos dėl narystės.
Bendrijos valstybės narės prieš daugiau nei metus iš esmės sutiko pradėti derybas, bet birželį jie atidėjo oficialaus sprendimo priėmimą iki spalio mėnesio.
Šiuo klausimu sutarimą turi pasiekti visos 28 ES valstybės, tačiau dalis jų, pavyzdžiui, Prancūzija ir Nyderlandai, nelinkusios atverti duris naujoms šalims, ypač kol tęsiasi ginčai su kai kuriomis dabartinėmis narėmis dėl korupcijos ir teisės viršenybės principų.
Šiaurė Makedonija tvirtina, kad plačios reformos, tokios kaip ilgamečio ginčo išsprendimas su Atėnais pakeitus šalies pavadinimą, yra geros valios įrodymas, ir perspėja, kad jos gyventojai nesusitaikys su nuolatiniu atsisakymu priimti juos į Bendriją.
„Jei Prancūzija norėtų matyti stabilius Balkanus ir tvirtesnę ES, ji turėtų išreikšti palaikymą teigiamoms žinioms ir teigiamoms naujienoms“, – nurodė R. Sekerinska, pridurdama, kad dar vienas sprendimo dėl derybų atidėjimas „pasiųstų blogą signalą“.
„Tai sustiprintų autokratų ir populistų pozicijas. Įsivaizduojame, kad jie išsakytų tokius komentarus: „Pažiūrėkite į Šiaurės Makedoniją – ji pasirinko kraštutinį kompromisą ir nieko neįvyko“. Manau, kad ant kortos daug kas pastatyta“, – paaiškino vicepremjerė.
ES plėtros kritikai perspėja, kad kartu su naujomis narėmis į bloką gali ateiti problemų, atkreipdami dėmesį į korupcijos bei teisingumo problemas Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu šalininkai teigia, kad atsisakius priimti naujų narių, jos gali patekti į kitų galybių, tokių kaip Kinija ir Rusija, glėbį.
Ketvirtadienį gerą žinią Skopjei pasiuntė Vokietija: jos parlamentas per balsavimą pritarė deryboms su Šiaurės Makedonija, bet tik tuo atveju, jei šalis tęs reformas teisingumo ir žmogaus teisių srityse.
