Septyni kandidatai į prezidentus nesutaria dėl vienos iš pagrindinių narystės ES sąlygų – nedidelės bulgarų mažumos pripažinimo konstitucijoje.
Dėl šio klausimo ES narė Bulgarija dvejus metus stabdo Šiaurės Makedonijos stojimo procesą.
Du seni politiniai priešai – dabartinis prezidentas Stevo Pendarovskis (Stevas Pendarovskis), remiamas valdančiųjų centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SDSM), ir Gordana Siljanovska-Davkova, kurios kandidatūrą palaiko pagrindinė centro dešinioji opozicija, – laikomi pagrindiniais kandidatais, galinčiais patekti į antrą rinkimų turą.
G. Siljanovska-Davkova šiuo metu pirmauja visuomenės nuomonės apklausose.
Gegužės 8 dieną, kai vyks antras prezidento rinkimų turas, taip pat suplanuoti parlamento rinkimai.
Politikos mokslų profesorius S. Pendarovskis per rinkimų kampaniją didžiavosi, kad Šiaurės Makedonija 2020 metais prisijungė prie NATO.
„Per kitą mano kadenciją mums pavyks užbaigti visus derybų su ES skyrius“, – pabrėžė S. Pendarovskis.
„Bus nelengva, bet tai reikš didesnę gerovę“, – pridūrė jis.
G. Siljanovska-Davkova ir ją remianti opozicinė partija VMRO-DPMNE ragina atidėti siūlomą konstitucijos pakeitimą iki tol, kol Šiaurės Makedonija įstos į ES.
Neseniai šalyje vykusiame mitinge į pensiją išėjusi teisės profesorė ir buvusi parlamento narė pažadėjo rinkėjams nepamiršti šalies nacionalinių interesų, kuriuos, anot jos, pamynė SDSM.
„Generalinė repeticija“
Regioninės tiriamosios žurnalistikos leidinio BIRN Makedonijos padalinio vadovė Ana Petruseva pažymėjo, kad trečiadienį rinkėjų aktyvumas bus atidžiai stebimas kaip parlamento balsavimo rodiklis.
„Pirmasis prezidento rinkimų turas bus generalinė repeticija prieš gegužės 8 dieną vyksiančius parlamento rinkimus ir atskleis pagrindinių politinių partijų pozicijas“, – naujienų agentūrai AFP nurodė ji.
2019 metais antrame prezidento rinkimų ture S. Pendarovskis nugalėjo G. Siljanovską-Davkovą.
Tačiau šiuo metu visuomenės apklausos rodo priešingai: G. Siljanovska-Davkova pirmauja su 26 proc. respondentų palaikymu, o dabartinį prezidentą remia 16 proc. apklaustųjų.
Likę penki kandidatai neturi daug šansų, tačiau jų parama bus svarbi antrame ture, sakė A. Petruseva.
Tarp jų yra Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis), kurį remia etninių albanų partija DUI, ir opozicinės etninių albanų koalicijos atstovas Arbenas Taravaris.
DUI pasiūlė savo paramą antrajame rinkimų ture tik su sąlyga, kad būsimus prezidentus rinks parlamento nariai, tikėdamasi, kad vieną dieną šį postą užims etninis albanas.
Tiek S. Pendarovskis, tiek G. Siljanovska-Davkova prieštarauja šiam pasiūlymui, teigdami, kad demokratinės valstybės savo vadovus renka tiesioginiu balsavimu.
Tačiau kai kurie rinkėjai teigia, kad jiems svarbiau sudurti galą su galu.
„Tikiuosi, kad tas, kuris laimės, sieks pagerinti gyvenimo lygį ir sukurti geresnę ateitį, ypač jaunimui“, – AFP teigė viena iš rinkėjų, viešojo administravimo srityje dirbanti Sanja Jovanovič-Damjanovska.
