Realią valdžią šioje šalyje suteikia premjero postas, o prezidento vaidmuo yra daugiausia simbolinis, todėl parlamento rinkimai čia yra svarbesni.
Prognozuojama, kad abejus rinkimus laimės opozicinė centro dešiniųjų koalicija, kuri priešinasi kaimyninės Bulgarijos keliamoms sąlygoms dėl Šiaurės Makedonijos stojimo į ES.
Rinkimai į iš vienerių rūmų sudarytą parlamentą vyksta per vieną turą. Tuo metu dėl prezidento posto varžysis balandį vykusiame pirmame ture daugiausiai balsų iškovoję du kandidatai: centro dešiniųjų pažiūrų Gordana Siljanovska-Davkova ir pirmajame ture jos gerokai aplenktas dabartinis prezidentas, centro kairiųjų kandidatas Stevo Pendarovskis (Stevas Pendarovskis).
Dėl 120 mandatų parlamente varžosi daugiau kaip 1,7 tūkst. kandidatų. Trys vietos taip pat paliktos emigrantams, tačiau per ankstesnius 2020-ųjų rinkimus rinkėjų aktyvumas buvo per mažas, kad šios vietos būtų užpildytos.
Konfliktavimas su kaimynėmis
Rinkimų kampanijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama kovai su korupcija, ekonomikai gerinti ir skurdui mažinti, tačiau svarbiausia tema buvo Šiaurės Makedonijos sunkumai stojant į Europos Sąjungą.
Kaimyninės Bulgarijos reikalavimus, kad Šiaurės Makedonijos bulgarų mažuma būtų oficialiai pripažinta šalies konstitucijoje, palaiko valdančioji centro kairė, tačiau centro dešiniųjų opozicija juos smerkia kaip kapituliaciją Bulgarijai.
Per vėliausią 2021 metais surengtą gyventojų surašymą tik nedidelė dalis iš 1,84 mln. šalies gyventojų – šiek tiek daugiau nei 3,5 tūkst. – save įvardijo kaip bulgarus.
Šiaurės Makedonija kandidatė įstoti į bloką yra nuo 2005-ųjų, tačiau daugelį metų tam trukdė nesutarimai su kaimynine Graikija. Ši prieštaravo, kad šalis vadintųsi Makedonija, argumentuodama, kad tai konfrontuoja su tuo, jog vienas iš Graikijos regionų yra to paties pavadinimo.
Šis ginčas buvo išspręstas 2018 metais, kai šalis persivadino Šiaurės Makedonija. Tačiau nuo to laiko šalies paraišką dėl narystės ES blokuoja Bulgarija, teigianti, kad savo veto panaikins tik tada, kai Šiaurės Makedonija pakeis savo konstituciją.
Oficialios derybos dėl narystės bloke su Šiaurės Makedonija ir kita kandidate Albanija prasidėjo 2022-aisiais ir tikimasi, kad procesas užtruks ne vienerius metus.
Centro dešiniųjų opozicijos partija VMRO-DPMNE kartą grasino sužlugdyti susitarimą su Graikija dėl Makedonijos pavadinimo naudojimo, tačiau vėliau sušvelnino savo retoriką. Stebėtojų teigimu, jos narystė Europos liaudies partijoje ir draugiški santykiai su Vokietijos krikščionimis demokratais rodo, jog ši partija nesieks atsisakyti susitarimo.
Korupcijos problema
Tiek Europos Komisija, tiek JAV vyriausybė yra nurodžiusios, kad Šiaurės Makedonija susiduria su korupcijos problema, o opozicija per rinkimų kampaniją atkreipė į tai dėmesį.
VMRO-DPMNE lyderis ir rinkimų favoritas Christijanas Mickoskis apkaltino valdančiąją centro kairiųjų koaliciją giliai įsišaknijusia korupcija, nors jo paties partijos istorija toli gražu nėra švari. Paskutinis VMRO-DPMNE premjeras Nikola Gruevskis (Nikolas Grujevskis) slapstosi nuo teisingumo Vengrijoje.
Valdančiajai koalicijai vadovaujančios Makedonijos socialdemokratų sąjungos (SDSM) partijos lyderis Dimitaras Kovačevskis teigė suprantantis, jog žmonės yra nepatenkinti, ir pripažino, kad kovojant su korupcija buvo galima padaryti daugiau. Jis pritarė priemonėms, kuriomis siekiama iš korumpuotų pareigūnų konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą.
2023 metais paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Makedonijoje korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių. Gruodį JAV ambasadorė Angela Aggeler (Andžela Agler) sakė, kad „šioje šalyje korupcijos epidemija palietė visus sektorius, visas organizacijas, ir tik atskleidę korumpuotus veikėjus galime pradėti padėti šaliai spręsti šias problemas“.
Kova dėl valdžios
Du pagrindiniai blokai yra daugiapartinės koalicijos: SDSM vadovaujamą centro kairės koaliciją „Už europietišką ateitį“ sudaro 14 partijų. Centro dešiniųjų opozicija „Jūsų Makedonija“, kuriai vadovauja VMRO-DPMNE, sudaryta iš 22 partijų.
Kalbant apie prezidento rinkimus, akivaizdi favoritė yra G. Siljanovska-Davkova, kurią remia VMRO-DPMNE. Balandžio 24 dieną vykusiame pirmajame ture ji surinko 41,2 proc. balsų, už nugaros palikusi dabartinį prezidentą S. Pendarovskį iš SDSM su 20,5 proc. balsų.
Jiedu susigrūmė ir per 2019-ųjų prezidento rinkimus, kuriuose S. Pendarovskis laimėjo antrajame ture, 53,8 proc. prieš 46,2 proc. balsų.
Abi didžiosios koalicijos atstovauja daugiausia etniniams makedonams ir kitoms nedidelėms mažumoms. Dvi atskiros koalicijos – „Europos frontas“ ir VLEN – varžosi dėl teisės atstovauti didžiausiai šalies mažumai – albanams, kurie sudaro maždaug ketvirtadalį gyventojų.
„Europos fronte“, devynių partijų koalicijoje, dominuoja Demokratinė sąjunga už integraciją (DUI), kurią įkūrė 2001 metais separatistų sukilime dalyvavę žmonės. Pastaruosius du dešimtmečius ji buvo visų vyriausybių koalicijos partnerė.
Tačiau VMRO-DPMNE lyderis Ch. Mickoskis pareiškė, kad pirmenybę teiktų vyriausybei su VLEN, kuri pati yra keturių partijų koalicija. Save šis blokas priskiria labiau į dešinę nutolusiai politinio spektro pusei, lyginant su DUI.
Apklausos reguliariai parodo, kad Ch. Mickoskio koalicija lenkia SDSM vadovaujamą koaliciją dviženkliu skirtumu.
Lemtingas vaidmuo gali tekti atskilusiai Socialdemokratų partijai ZNAM („Už mūsų Makedoniją“), kurios lyderis Maksimas Dimitriavskis pirmajame prezidento rinkimų ture surinko 9,5 proc. balsų.
