Trečiadienio balsavimas buvo pirmieji parlamento rinkimai po to, kai socialdemokratai pernai pakeitė šios Balkanų šalies pavadinimą, įtraukdami į jį žodį „Šiaurės“. Taip buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas su Graikija, bet pavadinimo pakeitimas pačioje Šiaurės Makedonijoje vertinamas itin prieštaringai.
Istorinis susitarimas sudarė sąlygas šaliai įstoti į NATO ir atvėrė galimybę įstoti į ES.
Tačiau kritikai vis dar piktinasi dėl nacionalinio identiteto dalies atsisakymo Graikijai nuraminti. Graikai reiškia išimtines teises į pavadinimą „Makedonija“, nes taip vadinasi vienas jos šiaurinis regionas.
Maždaug 35,8 proc. balsų surinkusių ir daugumos negavusių centro kairės socialdemokratų dabar laukia sunkios koalicijos derybos dėl vyriausybės formavimo, galinčios užtrukti savaites.
Dėl to šalyje, kur auga užsikrėtimo koronavirusine infekcija skaičius, o silpna ekonomika dėl pandemijos jau juda recesijos link, kurį laiką gali nebūti stabilios vadovybės.
Jei socialdemokratams nepavys suformuoti aljansų, galimybę formuoti vyriausybę įgis dešiniojo sparno VMRO-DPMNE, per rinkimus, valstybinės rinkimų komisijos duomenimis, gavusi maždaug 34,5 proc. balsų.
Ši partija oficialiai yra proeuropietiška, bet labai kritiškai vertina susitarimą dėl šalies pavadinimo ir vadina jį išdavyste.
Pergalės kalba
„Mūsų kelias į pažangą patvirtintas“, – sakydamas pergalės kalbą patikino socialdemokratų lyderis ir buvęs premjeras Zoranas Zajevas.
„Piliečiai ėjo ir balsavo už aiškią ateitį, už vienybę ir solidarumą, už ekonominį patriotizmą, už įstatymą ir tvarką, rinkosi geresnę dabartį ir geresnę ateitį“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo stovykla turi trijų vietų persvarą 120 vietų parlamente.
Opozicijos būstinėje VMRO-DPMNE generalinis sekretorius Igoris Januševas tvirtino balsavimą vis tiek parodžius, kad „žmonės nori permainų“.
Nors finišavo pirma, Socialdemokratų partija surinko mažiau balsų nei per praėjusius rinkimus 2016 metais, kai galiausiai nutraukė beveik dešimtmetį trukusį VMRO-DPMNE valdymą.
Daug rinkėjų yra nepatenkinti centro kairės socialdemokratais, kurie, kaip įsivaizduojama, „netesėjo kai kurių svarbių pažadų, įskaitant teisingumo reformas“, naujienų agentūrai AFP sakė politologė Elena Stavrevska iš Londono ekonomikos mokyklos.
Maži atlyginimai, didelis nedarbas ir išsikerojusi korupcija taip pat daug metų silpnina visuomenės pasitikėjimą politika.
„Pažadų mums užtenka, dabar laikas pažangai“, – sakė sostinėje Skopjėje balsavęs 70 metų rinkėjas Dimitaras Šumkovskis.
Lemiamas albanų vaidmuo
Po šių rinkimų turi būti pakeista laikinoji vyriausybė, dirbanti nuo Z.Zajevo atsistatydinimo prieš šešis mėnesius. Vyriausybės vadovas atsistatydino sausį, norėdamas paruošti dirvą pirmalaikiams rinkimams, kai Europos Sąjunga nesutiko pradėti stojimo derybų su Skopje mainais į valstybės pavadinimo pakeitimą ir kitas reformas.
Kovo mėnesį bloko narės pagaliau uždegė žalią šviesą deryboms su Šiaurės Makedonija, bet šalis vis dar laukia jų pradžios datos.
Analitikai prognozuoja „sudėtingas“ derybas dėl koalicijos ir silpną vyriausybę.
„Einame į sunkių derybų tarp partijų laikotarpį, ir manau, kad vyriausybė nebus tokia stabili, kaip tikėtasi“, – sakė politikos analitikas Nikola Spasovas.
Socialdemokratai daugiausiai vilčių rasti partnerių turi tarp partijų, atstovaujančių albanų tautinei mažumai, 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje sudarančiai apie ketvirtadalį.
Demokratinė sąjunga integracijai (DUI) liko trečia, surinkusi apie 12 proc. balsų, o su ja besivaržanti kita albanų stovykla gavo 9 proc. balsų, rodo rinkimų komisijos duomenys.
DUI tradiciškai atlikdavo koalicijos partnerės vaidmenį, bet šiemet partija reikalavo, kad mainais už sutikimą dirbti bet kokiame aljanse jos kandidatas būtų paskirtas premjeru.
Z.Zajevas ir VMRO-DPMNE pirmininkas Christijanas Mickoskis anksčiau tokį reikalavimą vadino „šantažu“.
