Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini pasidžiaugė, kad dviejų valandų diskusija Šiaurės šalių tarybos formate buvo labai naudinga.
„Šiaurės šalių bendradarbiavimo būtinybė tik auga. Keliaudami po pasaulį mes tik labiau suprantame, kokiose puikiose valstybėse gyvename“, – pabrėžė jis. Pasinaudodamas proga T.Soini pasmerkė „vulgarią teroro ataką Niujorke“.
Norvegijos diplomatijos vadovė Ine Marie Eriksen Soreide teigė, kad Švedijos pirmininkavimas Jungtinių Tautų Saugumo tarybai suteikia naujas galimybes Šiaurės šalims, taikant savo sprendimo būdus.
„Vienas iš dalykų, kuriuos aptarėme, buvo mūsų bendradarbiavimas Malyje, kur rotacijos būdu keičiame karinio transporto lėktuvus“, – kalbėjo Norvegijos užsienio reikalų ministrė. Ji pridūrė, kad aptarta ir sudėtinga situacija Mianmare, kur Šiaurės šalys tikisi suteikti visą galimą pagalbą.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom priminė, kad dešimt mėnesių trunkantis Švedijos vadovavimas JT Saugumo tarybai yra ne tik jos valstybės, bet ir visų Šiaurės šalių atstovavimas.
„Žinoma, kad vadovaudami tarybai remiamės demokratijos, įstatymo viršenybės, žmogaus teisių apsaugos idėjomis. Tai reiškia, kad prisidedame prie visų globalių klausimų sprendimų ir siūlome jiems tokį pat globalų sprendimo modelį“, – kalbėjo ministrė, paminėdama Sirijos, Mianmaro, Jemeno, Šiaurės Korėjos pavyzdžius.
Dėmesys Rusijai
Danijos užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas užsiminė, kad Šiaurės šalims pavojų kelia ir tokie pavyzdžiai kaip Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.
„Saugumo situaciją gerina ir tokie pavyzdžiai kaip padidintas NATO karių skaičius Baltijos valstybėse“, – pabrėžė jis.
„Saugumo situaciją gerina ir tokie pavyzdžiai kaip padidintas NATO karių skaičius Baltijos valstybėse“, – pabrėžė jis.
Jo manymu, reikėtų svarstyti ne tik pegalės prieš ISIS idėją, bet ir koks scenarijus bus vystomas po to, kaip susiklostys šios grėsmės paliestų valstybių likimas.
A.Samuelsenas nusistebėjo, kad Šiaurės šalių piliečių apklausa rodo, jog šie skiria didelį dėmesį gynybos ir saugumo klausimams, tačiau vos ne paskutinėje vietoje apklausose mini užsienio politikos klausimus.
„Neseniai aptarėme tai ir su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu – be diplomatinių pastangų neišspręsime jokių konfliktų ar grėsmių“, – pažymėjo jis.
Jam pritarė ir Švedijos diplomatijos vadovė Margot Wallstrom, teigdama, kad diplomatų darbas šiuo metu yra vienas sudėtingiausių pasaulyje. „Nežinau, kaip buvo formuotas klausimas apklausose, bet be užsienio politikos sprendimų mes neišspręsime saugumo problemų“, – sakė ji.
Nerimauja dėl ISIS džihadistų grįžimo
Paklausti apie į savo valstybes grįžtančių ISIS kovotojų grėsmę ministrai sutartinai teigė, kad dabar labai reikalingas teisėsaugos, žvalgybos ir kitų pajėgų bendradarbiavimas bei situacijos stebėjimas.
„Turėtume pradėti nuo radikalizacijos proceso stabdymo mūsų pačių valstybėse“, – pastebėjo Norvegijos užsienio reikalų ministrė, pabrėždama, kad egzistuoja jų bandymo sugrįžti į Šiaurės šalis rizika.
Suomijos diplomatijos vadovas T.Soini pabrėžė, kad į Suomiją grįžę asmenys, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie karo veiksmų, bus nedelsiant sulaikomi ir teisiami dėl karo nusikaltimų.
