Norvegijos premjerė Erna Solberg pasidžiaugė Šiaurės šalių ryžtu toliau išlaikyti glaudų bendradarbiavimą, kuris būtinas sudėtingomis globalaus pasaulio sąlygomis. Ji pabrėžė, kad Šiaurės šalys turėtų tapti stipresniu, bendrų idėjų vedamu bloku kitų organizacijų sudėtyje.
„Daug dėmesio skyrėme radikalizacijos grėsmei ir saugumo klausimams“, – teigė E.Solberg. „Šiaurės šalys nesusiduria su ekonominėmis problemomis tokiu lygiu kaip kitos Europos Sąjungos valstybės, tad galime skirti tam tikrą lėšų dalį svarbių globalių problemų sprendimui“, – pridūrė ji.
E.Solberg pabrėžė, kad Šiaurės šalių bendravimas Europos Sąjungos ir kitų organizacijų formatuose nepakeičia tiesioginio bendradarbiavimo.
Paklausta apie karinį bendradarbiavimą, ji pažymėjo, kad Norvegija ir Švedija kas dvejus metus rengia bendras pratybas.
„Šiaurės šalys privalo geriau žinoti viena kitos galimybes, kad galėtų bendradarbiauti šiais klausimais ir mes einame šiuo keliu“, – sakė E.Solberg, pridurdama, kad grėsmės šiuolaikiniame pasaulyje yra ne tik fizinės, bet ir kibernetinės.
Jai antrino ir Suomijos premjeras J.Sipila, kuris pabrėžė, kad Suomija taip pat rengia bendras karines pratybas su Švedija, o kartu ir su NATO partneriais.
„Helsinkyje mes esame įsteigę Hibridinių grėsmių centrą, kuriame savo pajėgumus apjungę dvylikos šalių atstovai“, – pasakojo Suomijos premjeras, užsiminęs apie atsaką hibridinių konfliktų fone.
„Helsinkyje mes esame įsteigę Hibridinių grėsmių centrą, kuriame savo pajėgumus apjungę dvylikos šalių atstovai“, – pasakojo Suomijos premjeras, užsiminęs apie atsaką hibridinių konfliktų fone.
„Švedijoje mes ką tik turėjome karines pratybas „Aurora“, kurios buvo vienos didžiausių per pastaruosius metus. Turime rengti tokių pratybų ir daugiau“, – patvirtino Švedijos lyderis S.Lofvenas.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas priminė, kad Goteborge vyks susitikimas, kuriame bus sprendžiama dėl darbo rinkos ateities Europos Sąjungoje ir bandoma atsakyti į socialinės politikos iššūkius.
„Aptarėme ryšius su Kinija. Mus domina ekonominiai ryšiai, tačiau turime neužmiršti ir kitų sričių, kurios galime daryti įtaką, veikti“, – pabrėžė S.Lofvenas. Jis užsiminė, kad aptarta ir Šiaurės Korėjos grėsmės tema.
„Turėtume mažinti įtampą, o ne ją didinti“, – teigė Švedijos lyderis, turėdamas galvoje JAV lyderio Donaldo Trumpo retoriką Pchenjano atžvilgiu. Jo teigimu, Šiaurės Korėjos klausimas turėtų būti sprendžiamas Jungtinių Tautų Saugumo tarybos formate.
S.Lofvenas užsiminė ir apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje iškilusią seksualinio priekabiavimo, prievartos temą. Jo teigimu, Šiaurės šalys turi nemenką patirtį kovodamos su šia problema, tad turėtų imtis lyderių vaidmens.
Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas pastebėjo, kad vakarykštis teroro aktas Niujorke privertė dar kartą aptarti radikalizacijos probemą, kuri paliečia ir Šiaurės šalis.
„Patyrėme dar vieną šiurpią ataką, kokią matėme ir Stokholme. Bailus žmogus panaudojo transporto priemonę tam, kad atimtų kitų gyvybes“, – komentuodamas teroro aktą Niujorke sakė S.Lofvenas.
„Turime didinti bendradarbiavimą, kad išvengtume tokių teroro aktų. ISIS pamažu nugalima, tačiau matome, kad pavojai tyko ir kitose vietose“, – kalbėjo Švedijos premjeras.
„Turime didinti bendradarbiavimą, kad išvengtume tokių teroro aktų. ISIS pamažu nugalima, tačiau matome, kad pavojai tyko ir kitose vietose“, – kalbėjo Švedijos premjeras.
Islandijos ministras Kristjanas Thoras Juliussonas pažymėjo, kad viena iš svarbių aptartų problemų yra klimato kaita ir užterštumas.
Suomijos premjeras Juha Sipila apibendrindamas Šiaurės šalių tarybos diskusijų temas pastebėjo, kad vienas pirmųjų uždavinių yra skaitmenizacijos projekto tąsa.
„Šiaurės šalys lyderiauja šioje srityje, tačiau turėtume siekti visiško skaitmenizacijos įgyvendinimo sutartose srityse“, – teigė jis.
„Turėtume laikytis atvirų sienų politikos“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad globalaus saugumo problemos neturėtų nuvesti nuo pagrindinių vertybių.