Deklaratyvioje, tačiau konkrečiais planais pagrįstoje strategijoje pažymima, kad Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Suomija pasaulinėje politikoje stipriomis žaidėjomis tampa tik veikdamos kartu.
Sieks bendros pozicijos
2018–2022 metų strategijoje numatoma, kad Šiaurės šalys glaudžiau bendradarbiaus įvairiuose tarptautiniuose formatuose ir stengsis parengti bei pateikti bendrą poziciją. Tam bus pasitelkti ir ambasadoriai kitose valstybėse, kurie derins pozicijas.
Šiaurės šalys žada veikti kartu tarptautinės politikos, gynybos ir saugumo, civilinio saugumo klausimuose. Nepaisant to, kad Suomija ir Švedija nėra NATO aljanso narės, tačiau tiek parlamentiniuose posėdžiuose, tiek po jų paviešintoje strategijoje pabrėžiama, kad tai niekaip nekeičia glaudesnio karinio bendradarbiavimo pažado.
Parlamentinių posėdžių metu Norvegijos premjerė Erna Solberg pastebėjo, kad net ir būdama NATO nare Norvegija kas dvejus metus rengia labai kruopščiai planuojamas karines pratybas su karinius pajėgumus didinančia Švedija.
Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą paskatino po Krymo aneksijos ir įsiveržimo į Ukrainą akivaizdžia tapusi Rusijos grėsmė.
Šiaurės šalys strategijoje taip pat sutaria bendrai veikti taikos išsaugojimo ir humanitarinių krizių likvidavimo operacijose visame pasaulyje.
Ekonomikos sektoriuje 2018–2022 metais Šiaurės šalys ketina pristatyti save tarptautinėje arenoje kaip vieną rinką bei plėsti Šiaurės šalių prekės ženklo, kokybės žinomumą.
Bandys kompensuoti D.Trumpo JAV pasyvumą
Antroji strategijos dalis skirta Šiaurės šalių dalyvavimui tarptautinėje politikoje. Pabrėžiama, kad, nepaisant skirtingų požiūrių į tam tikrus klausimus, Švediją, Daniją, Norvegiją, Islandiją ir Suomiją vienija pagarba demokratijai, teisės viršenybei, lygybės ir žmogaus teisių idėjoms.
Parlamentinės sesijos metu ne kartą nuskambėjo tiesioginė ir netiesioginė kritika dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo „Amerika pirmiausia“ politikai, gerokai sumažinusiai paramą besivejančioms šalims.
Nuoseklu, kad Šiaurės šalių strategijoje minima, jog būtent šios šalys dabar turėtų imtis lyderystės kovodamos su ekstremizmu, antidemokratiniais judėjimais, rasizmu ir kitomis neapykantos bei diskriminacijos formomis.
Iš visų sričių išskiriamos vaikų ir moterų, seksualinių mažumų, žmonių su negalia ir saugomų genčių čiabuvių teisės.
Iš visų sričių išskiriamos vaikų ir moterų, seksualinių mažumų, žmonių su negalia ir saugomų genčių čiabuvių teisės.
Tarptautinėje politikoje taip pat išskiriamas Šiaurės šalių socialinio modelio populiarinimas kituose regionuose, kova su korupcija, socialinio pasitikėjimo ir duomenų atvirumo skatinimas. Taip pat pabrėžiama kova su klimato kaita ir gerosios praktikos perdavimas kitoms valstybėms.
Atskira tarybos parlamentinės sesijos diskusija buvo skirta ir Švediją, Norvegiją, Daniją ir Suomiją itin palietusiai migrantų krizei. Nepaisant kritiškų pastabų iš vietinių kraštutinės dešinės atstovų, strategijoje išliko tikslai įtraukti daugiau pasaulio valstybių ir skatinti prisiimti atsakomybę dėl migrantų priėmimo. Taip pat pasižadama dalytis gerąja integracijos patirtimi ir metodika.
Didžiausias dėmesys – Baltijos regionui
2018–2022 metų strategijoje išskiriamos ir pagrindinės valstybės, regionai bei organizacijos, kuriose Šiaurės šalys plės savo interesus.
Pirmuoju regionu, į kurį taikysis Šiaurės šalys, įvardijamas Baltijos jūros regionas. Šiaurės šalių taryba ketina megzti dar glaudesnius ryšius su Baltijos valstybėmis. Planuojama, kad Baltijos asamblėjoje priimti sprendimai turėtų būti konkretesni ir orientuoti į rezultatus.
Pristatydamas tarybos programą Baltijos valstybių vaidmenį išskyrė ir Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas. Šiaurės šalys tikisi gerokai konkretesnio bendradarbiavimo, tačiau tam reikia ir Baltijos valstybių politinių lyderių valios.
Antruoju pagal svarbą paminimas Arkties regionas, kuriame pastaruoju metu itin suintensyvėjo geopolitinė kova. Gamtinių išteklių klodus turinti Arktis masina Rusiją, kuriai atsvarą bando sudaryti Kanada, JAV ir Šiaurės valstybės. Jų gretose Arkties klausimu itin suinteresuota Norvegija.
Strategijoje pastebima ir sudėtinga Europos Sąjungos situacija. Nepaisant „Brexito“ proceso, Jungtinės Karalystės pasitraukimo, Šiaurės šalys pabrėžia Sąjungos svarbą ir ketina glaudžiau veikti kartu Sąjungos formate. Kaip geras pavyzdys pateikiamas Vokietijos ir Beniliukso šalių veikimas.
Ši deklaratyvi strategija artimiausiu metu padės pagrindus politiniams sprendimams visose ją pasirašiusiose valstybėse.
