Pernai Sibire liepsnojo 7 mln. akrų, dūmai pasiekė JAV ir Kanadą.
Sibiras – viena tų vietų pasaulyje, kurioje dėl klimato kaitos labiausiai pakilo temperatūra. Šiemet sausio temperatūra buvo 5,4 °C aukštesnė nei ilgametis vidurkis, rašoma antradienį paviešintoje Nacionalinės okeaninės ir atmosferinės administracijos ataskaitoje.
Praeitą mėnesį susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Nacionalinių išteklių ministras Dmitrijus Kobylkinas sakė, kad „šių metų vasara (Rusijoje) gali būti viena iš neįprastai karštų istorijoje, jei ne pati neįprastai karščiausia“.
Sibire šylantis oras tirpdo amžinąjį įšąlą, kuris į planetą išskleidžia didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Didžiuliai gaisrai šiemet taip pat galėtų paspartinti globalinį atšilimą, rašo „The Washington Post“.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Jevgenijus Ziničevas apibūdino dabartinę gaisrų Sibire situaciją kaip kritinę.
Nuo Maskvos apie 4 tūkst. kilometrų nutolusiame Krasnojarske pastarojo meto gaisrai – 10 kartų didesni nei tuo pat laikotarpiu pernai, sakė J.Ziničevas. Toliau į Rytus – Transbaikalo teritorijoje – gaisrai šiemet buvo triskart didesni.
Miškai Rusijoje liepsnoja kiekvieną pavasarį ir vasarą. Tačiau pernai liepsnos taip išsiplėtė, kad rugpjūtį jų gesinti buvo išsiųsti Rusijos kariuomenės sraigtasparniai, rašo „The Washington Post“.
Koronaviruso komplikacijos
Prognozuojama, kad koronavirusas dar labiau apsunkins šalies atsaką į gaisrus.
„Manome, kad Sibire galėtų kilti katastrofiški gaisrai. Prognozuojame, kad šie metai bus karšti, todėl turėsime daug gaisrų“, – laikraščiui sakė aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ atstovas Aleksejus Jarošenko.
Federalinės miškų tarnybos vadovas Sergejus Anoprienko spaudos konferencijoje sakė, kad balandžio viduryje „miškų gaisrų skaičius ir plotas aplenkė pernai metų skaičius“.
Pasak jo, šiuo metu situacija stabilizavosi. S.Anoprienko sakė, kad iš dalies reikėtų kaltinti dėl COVID-19 pandemijos įvestą karantiną, nes žmonės, kurie turėjo izoliuotis, ėjo į miškus ir netoli jų esančias vietoves, jose nesilaikė priešgaisrinio saugumo reikalavimų.
Šiemet gaisrai kilo iškart po to, kai nutirpo sniegas Sibiro Arktyje. Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos geografas Thomas Smithas tviteryje spėliojo, kad gaisrai galėjo rusenti per žiemą – įvardijo juos kaip „zombius“.
Karantinas kaip žiežirba?
Praeitą mėnesį Aleksandras Dejevas prie savo namų Irkutske galėjo užuosti išdavikiškus dūmus. Jis uogų, grybų ir žolelių rinkimui aplinkiniuose miškuose subūrė žmonių grupę. Dabar A.Dejevas nerimauja, kad liepsnos neleis jam surinkti vertingos beržų sulos. Ji gali būti renkama tik vieną savaitę metuose, rašo „The Washington Post“.
Savanoris ugniagesys Andrejus Borodinas iš netolimos Buriatijos sakė, kad šį pavasarį padaugėjo žolės gaisrų. Jie – problemiški, kadangi labai greitai plinta, sakė jis. O daugumą žolės gaisrų sukėlė žmonės.
„Tai gali būti vienas netiesioginių koronaviruso padarinių. Nes žmonės yra saviizoliacijoje, neina į darbą, todėl turi daugiau laiko būti lauke. Ypač žmonės kaimuose netoli miškų ir laukų. Ir jie gali sukelti gaisrus – galbūt su kepsnine ir kuo nors kitu“, – laikraščiui sakė A.Borodinas.
Kai šešias savaites Rusijos žmonės nedirbo, kad sustabdytų koronaviruso plitimą, daug rusų išvyko į sodybas kaime ar vasarnamius – „dačias“.
Pasak A.Borodino, yra dar vienas neigiamas karantino efektas. Ugniagesiai, kurie paprastai dirba 7-8 žmonių grupėmis, dabar turi dirbti poromis arba po tris – kad laikytųsi socialinio atstumo taisyklių.
Pasak Transbaikalo teritorijos gubernatoriaus, priešingai nei pernai, nebus išmokėtos jokios kompensacijos draudimo neturinčioms gaisrų aukoms, nes dėl koronaviruso ir smarkiai nukritusių naftos kainų, Rusijos ir Transbaikalo regiono biudžetas drastiškai susitraukė.
„Šiemet situacija – labai sudėtinga, absoliučiai neturime laiko tvarkytis su gaisrais šalia viruso“, – praėjusį mėnesį, sakė A.Osipovas.
