„Taip, žuvo 52 žmonės“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Kemerovo srities Belovo miesto, šalia kurio yra kasykla „Listviažnaja“, administracijos atstovas.
Jis pridūrė, kad tarp aukų yra šeši gelbėtojai.
„Žuvusieji užduso nuo smalkių“, – sakė agentūros pašnekovas.
Anksčiau buvo skelbta apie 11 kalnakasių ir trijų gelbėtojų žūtį per incidentą, kurio metu kasyklos tuneliai prisipildė dūmų.
Gelbėjimo operacija buvo sustabdyta iki penktadienio ryto dėl metano sprogimo pavojaus.
Netoli Belovo miesto esanti kasykla „Listviažnaja“, pradėjusi veikti 1956 metais, priklauso Kemerove įsikūrusiai bendrovei bendrovei „SDS-Ugol“. Ketvirtadienį paryčiais jos tuneliai prisipildė dūmų, kai po žeme dirbo 285 žmonės.
Daugumai kalnakasių pavyko evakuotis. Kemerovo srities gubernatorius Sergejus Civiliovas iš pradžių sakė, kad žuvo 11 darbininkų ir kad dar 35 yra likę po žeme.
Vėliau Belovo greitosios pagalbos tarnyba informavo apie trijų gelbėtojų, nusileidusių į šachtą ieškoti dingusiųjų, žūtį.
„Deja, gelbėtojai žuvo. Jiems nepakako deguonies balionuose. Rasti jų kūnai“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šaltinis gelbėjimo tarnybose.
Netoli kasyklos esančios Gramoteino gyvenvietės gyventojai susirinko prie užtverto kasyklos įėjimo.
Panikos nebuvo, bet minioje tvyrojo įtampa, žmonės vengė kalbėtis su žurnalistais.
„Tai didelė tragedija“, – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė per derybas Sočyje su Serbijos vadovu Aleksandru Vučičiumi.
„Deja, padėtis netampa lengvesnė. Ir netgi gelbėtojų gyvybėms iškilęs pavojus“, – pridūrė jis.
Vietos tyrėjai sakė, kad maždaug 8 val. 35 min. (3 val. 35 min. Lietuvos laiku) kasykloje pasklido dūmai. Anot jų, remiantis preliminaria informacija, „kažkiek darbuotojų apsinuodijo dūmais“.
Svarbias bylas tiriantis Tyrimų komitetas pradėjo aiškintis, ar kasykloje nebuvo pažeisti saugos reikalavimai.
S.Civiliovas per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė, kad ryšys su įstrigusiais kalnakasiais nutrūkęs ir kad pradėta paieškų operacija.
Vėliau jis nurodė, kad ši operacija buvo nutraukta dėl pavojingos metano koncentracijos tuneliuose ir „labai didelės sprogimo tikimybės“.
„Darbas bus atnaujintas, kai tik dujų koncentracija sumažės iki saugaus lygio“, – sakė gubernatorius.
Kaip praneša regiono tarnybos, medicinos pagalbos prireikė 49 žmonėms, iš jų 38 buvo hospitalizuoti.
S.Civiliovas Kemerovo srityje paskelbė trijų dienų gedulo laikotarpį, prasidėsiantį penktadienį.
Menki saugos standartai
Į nelaimės vietą išvyko laikinasis nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Čiuprijanas.
2004 metais kasykloje „Listviažnaja“ per metano sprogimą žuvo 13 žmonių. 1981 metais panašus incidentas šioje šachtoje pareikalavo penkių žmonių gyvybių.
Nelaimės Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų kasyklose yra palyginti dažnos dėl menkų saugos standartų, nepakankamo dėmesio darbo sąlygoms ar senstančios infrastruktūros.
Per vieną pražūtingiausių pastarųjų metų nelaimių 2019-ųjų spalį Krasnojarsko krašte aukso kasykloje sugriuvus užtvankai žuvo 17 žmonių. Tąsyk pareigūnai teigė, kad užtvanka buvo pastatyta pažeidžiant saugos taisykles, ir tvirtino, jog valdžios institucijos net nežinojo apie jos egzistavimą.
Tą patį mėnesį dar trys žmonės žuvo Rusijos kasybos pramonės milžinės „Nornikel“ nikelio kasykloje Arktyje. „Nornikel“ yra didžiausia pasaulyje nikelio ir paladžio gavybos kompanija.
2017 metų rugpjūtį aštuoni kalnakasiai dingo vandeniui užliejus deimantų kasyklą Jakutijos respublikoje Rytų Sibire, priklausančią Rusijos bendrovei „Alrosa“ – vienai didžiausių deimantų gavybos kompanijų pasaulyje. Po maždaug trijų savaičių „Alrosa“ paskelbė nutraukianti dingusių žmonių paiešką.
Daugiausiai gyvybių pareikalavusi Rusijos kasybos pramonės katastrofa įvyko 2010 metų vasarą Kemerovo srityje esančioje kasykloje „Raspadskaja“, kur sprogus metano dujoms žuvo 91 žmogus ir dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti.
Didžiausioje Rusijos šachtoje sprogimo metu buvo daugiau kaip 300 angliakasių. Įvykus antram sprogimui šachtoje liko įkaltinta grupė gelbėtojų.
Nevyriausybinės organizacijos taip pat reiškia susirūpinimą dėl šachtų aplinkosaugos praktikos Rusijoje, kuri pagal aukso gavybos apimtis užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.
