„Administracijos pozicija nepasikeitė“ – po balsavimų Kongrese išplatintame trumpame pranešime nurodė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
„Mūsų požiūris nuo praėjusio balandžio atspindimas konkrečiame prezidento pareiškime šiuo klausimu“, – pridūrė ji.
Pareiškime dėl masinių žudynių metinių D.Trumpas pažymėjo, kad JAV pagerbė „vieno didžiausių XX amžiaus masinių žiaurumų aukas“, tačiau nepavartojo žodžio „genocidas“.
Vietoje to jis paskatino armėnus ir turkus „pripažinti savo skaudžią istoriją ir skaitytis su ja“.
Armėnai sako, kad masinės jų tautiečių žudynės 1915–1917 metais, per kurias žuvo 1,5 mln. žmonių, prilygsta genocidui. Tuo metu Ankara tvirtina, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius buvo daug mažesnis, ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų.
Turkija praėjusią savaitę iškvietė JAV ambasadorių Ankaroje, JAV Senatui pasekus Atstovų Rūmų pavyzdžiu ir nubalsavus už armėnų žudynių pripažinimą genocidu.
Senato ir Atstovų Rūmų rezoliucijose, kurios abi buvo priimtos absoliučia balsų dauguma, išdėstoma tokia JAV pozicija: „įamžinti armėnų genocidą oficialiai jį pripažįstant ir atsimenant“.
Tačiau vadinamosios paprastosios rezoliucijos, skirtingai nei Kongreso priimami įstatymai, neturi juridinės galios ir nereikalauja prezidento parašo, o tai reiškia, kad administracija vis dar turi reikšmingą veiksmų laisvę.
D. Trumpo sąjungininkai iš pradžių mėgino blokuoti rezoliucijas Kongrese, tikėdamiesi išsaugoti santykius su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Per lapkritį vykusį susitikimą Vašingtone D.Trumpas teigė esąs R.T.Erdogano „didelis gerbėjas“, nors Kongresas dažnai kritikuoja pastarąjį dėl žmogaus teisių nepaisymo ir inicijuoto įsiveržimo į Siriją, kur Ankara kovoja su kurdų pajėgomis, anksčiau bendradarbiavusiomis su Vašingtonu.
Be to, D.Trumpas nepritarė Kongreso raginimams paskelbti sankcijas NATO priklausančiai Turkijai dėl jos sprendimo įsigyti iš Rusijos priešraketinės gynybos sistemų S-400.
Ankstesni JAV prezidentai taip pat nesiėmė kokio nors atsako į 1915 metų įvykius, nors JAV armėnų bendruomenė aktyviai agitavo už žudynių pripažinimą genocidu.
D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama 2008 metais, kai dar nebuvo išrinktas, žadėjo oficialiai pripažinti armėnų genocidą, bet taip ir nežengė tokio žingsnio per savo dvi kadencijas prezidento poste.
