JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos prasidėjo ant ežero kranto įsikūrusiame prabangiame viešbutyje „President Wilson“ kiek po 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.
Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltiniai rusų delegacijoje, numatyta, kad derybos tęsis apie dvi valandas. Po derybų S.Lavrovas ir A.Blinkenas surengs atskiras spaudos konferencijas.
Maskva nesitiki, kad šiose derybose bus pasiekta kažkokių proveržių, tačiau laukia atsakymo dėl saugumo garantijų, sakė S.Lavrovas.
„Per kelionę Europoje pareiškėte, kad nesitikite proveržių šiame susitikime. Mes taip pat nesitikime proveržių šiame susitikime, mes laukiame atsakymų į mūsų pasiūlymus“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras, pradėdamas susitikimą su A.Blinkenu.
S.Lavrovas pabrėžė, kad Maskvos „pasiūlymai konkretūs, ir mes laukiame tokių pat konkrečių atsakymų, atitinkančių įsipareigojimus, prisiimtus aukščiausiu lygiu ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) rėmuose dėl saugumo nedalumo, kad nė viena šalis nestiprintų savo saugumo kitų šalių saugumo sąskaita“.
„Man bus labai įdomu išgirsti, kaip JAV traktuoja šiuos savo įsipareigojimus“, – pridūrė ministras.
„Susiduriame su sudėtingomis problemomis, ir jų sprendimas nebus greitas. Nesitikiu, kad jas išspręsime Ženevoje“, – savo ruožtu kiek anksčiau sakė A.Blinkenas.
„Tačiau mes galime paskatinti abipusį supratimą“, – kalbėjo A.Blinkenas, o jei Rusija deeskaluos padėtį pasienyje, „tai gali atitraukti mus nuo šios krizės ateinančiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo, kad jo kolega rusas Vladimiras Putinas greičiausiai „veršis“ į Ukrainą, ir perspėjo apie „katastrofą Rusijai“, jei tai įvyktų.
JAV ir jų sąjungininkės perspėjo dėl griežtų ekonominių sankcijų invazijos atveju.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.