Baltarusiams ir smalsiems praeiviams ėmus skirstytis, niekas nežinojo, kokia ilga ir skausminga revoliucija prasidės jau po kelių valandų. Ir kad iš dalies ji persikels į Vilnių.
Į jį pasaulio akys nukrypo čia atvykus rinkimų nugalėtoja pasiskelbusiai Sviatlanai Cichanouskajai. Ne savo noru – kelias valandas bauginta Centrinės rinkimų komisijos būstinėje, ji galiausiai buvo atvežta prie Lietuvos sienos. S.Cichanouskaja ligi šiol nesiryžo papasakoti, kuo jai buvo grasinama.
Vilniuje S.Cichanouskaja – mokytoja, pastaruosius metus šeimininkavusi namuose ir rinkimuose nusprendusi dalyvauti „iš meilės savo vyrui“, kuris dar pavasarį buvo įkalintas – pamažu tapo politike.
Šiandien ji susitinka su pasaulio lyderiais ragindama išplėsti sankcijas A.Lukašenkai ir jo bendrininkams.
Tačiau tikroji revoliucija liepsnoja vos 30 kilometrų nuo Vilniaus – iškart už Baltarusijos sienos. Didieji ir mažesni šalies miestai pastaruosius mėnesius liudijo beprecedentę kovą už laisvę ir orumą, ligi šiol neregėtą baltarusių susitelkimą. Kaip ir visą pasaulį šokiravusį smurtą.
Teisėsaugos pareigūnai taikius protestuotojus gatvėse talžė guminėmis lazdomis, žalojo kurtinamosiomis granatomis, ašarinėmis dujomis, vandens patrankomis.
Daugiau nei 30 tūkst. žmonių jau buvo sulaikyti. Patekę į izoliatorius, kuriuos viena savanorė praminė „žmogiškojo sielvarto epicentru“, dalis jų – kankinami.
Žiemą protestų dinamika keičiasi, o analitikas prognozuoja, kad 2021-aisiais Baltarusijoje galima laukti reikšmingų politinių pokyčių.
Revoliucijos sėkmei trūksta tik vieno elemento.