Iš pradžių planuota, kad D.Trumpas Davose sakys kalbą. Kai prezidentas savo dalyvavimą atšaukė, JAV ketino į forumą nusiųsti aukšto rango pareigūnų delegaciją, įskaitant JAV valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo ir iždo sekretorių Steveną Mnuchiną.
Tačiau spaudimas, kurį D.Trumpo administracija patiria dėl dalinio JAV federalinių įstaigų uždarymo, galiausiai privertė Baltuosius rūmus persigalvoti: nutarta, kad keliauti į Davosą – neišmintinga.
Pasak G.Rachmano, be amerikiečių, Pasaulio ekonomikos forume nebus kam mesti iššūkio Kinijai, kurios viceprezidentas Wangas Qishanas jau suplanavo Davose sakyti kalbą.
D.Trumpui neatvykus, populistams atstovaus Jairas Bolsonaro – naujai išrinktas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas.
J.Bolsonaro, kaip ir D.Trumpas, mėgsta kritikuoti „globalistus“. Ir panašu, kad juos, besirenkančius Davose, populistai yra pasiryžę paauklėti labiau nei bet kada.
G.Rachmanas rašo, kad šiemet ypatingą spaudimą ištransliuoti žinią pajus į „Brexit“ chaosą panirusi Jungtinės Karalystės vyriausybė. Kaip ir D.Trumpas, britų premjerė Theresa May atšaukė vizitą Davose dėl vidaus politikos suirutės, tačiau kiti ministrai PEF pasirodys.
Dėmesys Kinijai
Žurnalisto teigimu, pernai buvo akivaizdu, kad kai kurie didžiųjų bendrovių vadovai Davose buvo linkę pasitikėti D.Trumpu, net jei nebuvo visiškai užtikrinti dėl jo veiksmų.
JAV prezidentas tuomet buvo inicijavęs didelius mokesčių apkarpymus, po kurių akcijų rinkos smarkiai pakilo. Šiemet D.Trumpo administracija bus vertinama kur kas skeptiškiau: JAV yra įsivėlusios į prekybos karą, rinkos – kritusios. O tai visada paveikia bendrą nuotaiką.
Pekinui įsitraukus į prekybos karą, tarptautinės bendrovės jaučiasi saugiau pareikšdamos ilgalaikius nusiskundimus, pavyzdžiui, dėl intelektinės nuosavybės vagysčių.
Kinija ir vėl bandys pasirodyti esanti globalizacijos čempionė – prezidentas Xi Jinpingas tai darė savo kalboje PEF 2017 metais. Tiesa, praėjus dvejiems metams, Kinijos viceprezidentas greičiausiai sulauks griežtesnės reakcijos: Pekinui įsitraukus į prekybos karą, tarptautinės bendrovės jaučiasi saugiau pareikšdamos ilgalaikius nusiskundimus, pavyzdžiui, dėl intelektinės nuosavybės vagysčių.
Be to, pasaulyje jaučiamas nerimas, kad Kinijos ekonomika lėtėja labiau, nei buvo numatyta, todėl Davoso sesijos apie šios Rytų galiūnės ekonomiką bus atidžiai stebimos.
Pasak G.Rachmano, Rusijos vyriausybei teks sunki misija vėl bandyti įtikinti pasaulį, kad ji – „normali“ šalis. Jei šis tikslas bus pasiektas bent iš dalies, rusai tikėsis susilpninti tarptautinį konsensusą dėl Maskvai skirtų JAV ir ES sankcijų.
PEF jau netiesiogiai padėjo Rusijai panaikindamas draudimą forume dalyvauti rusų oligarchui Olegui Deripaskai, kuriam pernai JAV skyrė sankcijas. Svarbiausiame ekonomikos forume buvo leista dalyvauti dar dviem rusų oligarchams – Viktorui Vekselbergui ir Andrejui Kostinui.
Įsivėlė į skandalus
Žurnalistas rašo, kad O.Deripaskos atvejis iliustruoja, kaip tarptautinis verslas vis labiau pakliūva į geopolitinių įtampų, lydimų prekybos karų ir sankcijų, spąstus.
Esą geriausiais globalizacijos laikais taip nebūdavo. Nepaisant skirtumų, Davose besirenkančių tarptautinių lyderių požiūris į stambųjį verslą ir finansus sutapdavo – jie tai matydavo kaip vertingą investicijų ir ekspertizės šaltinį.
PEF dalyvaujantys politikai remdavo verslą, o verslininkai išreikšdavo susižavėjimą politikais. Šis draugiškumas iš dalies paaiškina, kodėl Davosas tapo populistų taikiniu.
PEF dalyvaujantys politikai remdavo verslą, o verslininkai išreikšdavo susižavėjimą politikais. Šis draugiškumas iš dalies paaiškina, kodėl Davosas tapo populistų taikiniu.
Anot autoriaus, šiandien situacija – gerokai sudėtingesnė. Daug garsiausių bendrovių, dalyvausiančių Davose, yra įsivėlusios į skandalus, kurie joms gali kainuoti milijardus ar net sunaikinti.
Pernai „Huawei“ vicepirmininkas Kenas Hu entuziastingai pristatė 5G technologiją. Šiemet Kinijos technologijų giganto atstovai atvyks į Davosą jausdami precendento neturintį spaudimą: pareiškus įtarimus dėl sankcijų nesilaikymo, Kanadoje vis dar suimta kompanijos finansų vadovė Meng Wanzhou.
Be to, po šnipinėjimo skandalų abejones dėl „Huawei“ reškia įvairių šalių saugumo pareigūnai.
Tačiau atmosfera įkaitusi ne tik Kinijos ir Rusijos verslininkams. Investicinis bankas „Goldman Sachs“ neseniai buvo apkaltintas įsitraukimu į korupcijos schemą Malaizijoje, o dabartinė šalies vyriausybė iš jo bando prisiteisti milijardus.
Informacinių technologijų kompanijos taip pat bando susidoroti su nauju politiniu klimatu. „Facebook“ pastangos „nusiplauti rankas“ dėl savo vaidmens skleidžiant melagingas naujienas rinkimų kampanijų metu buvo bevaisės. Savo ruožtu „Google“ vis dar turi atsakyti į nepatogius klausimus apie savo elgesį su „didžiaisiais duomenimis“.
Nuolatinis Davoso dalyvis George'as Sorosas šiemet atsidūrė dar didesnio dėmesio centre nei bet kada anksčiau. Filantropas ir intelektualas tapo ne vieno autokrato ir antiglobalisto „atpirkimo ožiu“.
Per pastaruosius metus jį asmeniškai keikė D.Trumpas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Todėl į jo kasmetinę Davose organizuojamą spaudos konferenciją pasaulis kreips ypač daug dėmesio.
G.Rachmanas rašo, kad, nepaisant viso šio politinio nepasitenkinimo, Klauso Schwabo vadovaujamo PEF sėkmė stebina. Įtemptame politiniame klimate forumas tapo gerų santykių su svarbiausiomis vyriausybėmis palaikymo ekspertu.
K.Schwabo sugebėjimas įtikinti D.Trumpą kalbėti Davose jam nekainavo santykių su Kinija pablogėjimo. Tiesą sakant, pernai 80 metų amžiaus K.Schwabas lankėsi Pekine, kur iš prezidento Xi Jinpingo gavo apdovanojimą už tai, kad yra „ypatingas Kinijos draugas“.
Pasak autoriaus, šiemetinė forumo tema „Globalizacija 4.0“ skamba tarsi nukrypimas nuo normos tais laikais, kai pasipriešinimas globalizacijai tik auga. Tačiau Davosas puikiai prisitaikė prie intelektualinio bei politinio klimato pokyčių. Ir šiemet tai bus akivaizdu.
