Kaip primena, BBC, karinius veiksmus Afganistante amerikiečiai pradėjo dar 2001 metais, po Rugsėjo 11-osios atakų, kai toje šalyje pradėjo Osamos bin Ladeno ir kitų teroristų tinklo „Al Qaeda“ kovotojų medžioklę.
Tačiau JAV prezidentas D.Trumpas niekada neslėpė norintis sugrąžinti amerikiečius karius namo. Dabar, regis, perrinkimo siekiančiam šalies lyderiui gali pavykti.
Žinoma, ant kortos pastatyta daug – rizikuoja ir D.Trumpo administracija, ir Afganistano vyriausybė. Mat jei susitarimas žlugtų, neabejotinai griūtų ir demokratinė šalies valdžia – ypač jei Afganistane jau nebūtų JAV karių.
„Tiesa, klausimų dar labai daug. Visų pirma, apie ką konkrečiai kalbama? Ar apie taikos planą visam Afganistanui, ar apie susitarimą, kuris leistų amerikiečiaims pasitraukti iš Afganistano?“ – klausia BBC.
Gali būti, kad atsakymai į abu klausimus teigiami, nors konkrečių detalių dar trūksta. Vėlgi, signalai tokia, kad susitarimas atrodo pasiekiamas ranka.
Kalbos apie detalų planą
Miuncheno saugumo konferencijos paraštėse JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo susitiko su Afganistano prezidentu Ashrafu Ghani.
O tuo pat metu vienas įtakingas JAV pareigūnas atskleidė šiek tiek būsimo susitarimo detalių. Esą Vašingtonas ir Talibanas gali susitarti dėl savaitės trukmės paliaubų Afganistane, o tai esą leistų JAV išvesti karius iš šalies.
Tas pats pareigūnas pridūrė, kad pradinį susitarimą dėl smurtinių išpuolių prislopinimo netrukus, daugiausia per 10 dienų, palydėtų derybos jau visame Afganistane, o pokalbiuose dalyvautų ir šios šalies pareigūnai.
Apžvalgininkų teigimu, ambicijų JAV būtent šiuo atveju netrūksta. Esą pokalbiuose viskas aptariama iki menkiausių smulkmenų – tarkime, raštu jau išdėstyta, kokio pobūdžio smurtas pažeistų paliaubų susitarimą.
Talibanas, BBC šaltinių teigimu, sutiko nepriimti į savo kontroliuojamas teritorijas tarptautinių teroristų ir neleisti jiems čia įkurti rengimosi stovyklų.
Taip pat teigiama, kad būtų įkurti komunikaciniai kanalai tarp JAV ir Talibano. Abi pusės esą pripažįsta, kad išpuolių galima laukti iš trečiųjų šalių, o kiekvieną incidentą kruopščiai tikrins – netgi kalbama apie stebėtojų misijas.
Savo ruožtu Talibanas, BBC šaltinių teigimu, sutiko nepriimti į savo kontroliuojamas teritorijas tarptautinių teroristų ir neleisti jiems čia įkurti rengimosi stovyklų.
Talibano ir Afganistano vyriausybės, kurios kovotojai, beje, nepripažįsta, derybos prasidėtų tik vėliau, jau pradėjus diskutuoti apie „nuolatines ir visa apimančias“ paliaubas.
Pasikartos Vietnamo scenarijus?
Viskas tarsi ir tvarkoje, bet irgi jau yra ženklų, kas gali nepavykti. Visų pirma, iki šiol nėra visiškai aišku, su kuo kalbasi JAV ir ar asmenys, su kuriais bendrauja amerikiečiai, atstovauja visam Afganistano Talibanui.
Juk šioje šalyje veikia aibė kitų ginkluotų judėjimų, kurie kaip tik norės kelti triukšmą ir žlugdyti paliaubas. Kažin ar įmanoma taikos procesą apsaugoti nuo tokio išorinio triukšmo.
Dar vienas svarbus veikėjas – Afganistano kaimynas Pakistanas. Vieša paslaptis, kad šios šalies slaptosios tarnybos bent jau anksčiau aktyviai bendradarbiaudavo su talibais.
Galiausiai dar nežinoma, kokiu tempu ir kokia tvarka vyktų numatomas JAV pajėgų išvedimas iš Afganistano. Ar šalyje bus palikta kiek nors amerikiečių karių? Vašingtonas to nenori.
Visų svarbiausias klausimas: ar tikrai galima pasitikėti Talibanu? Ar kovotojai, pasitraukus amerikiečiams, tikrai laikytųsi platesnio taikos susitarimo sąlygų ir nesiektų perimti valdžios Kabule? O jei siektų, ko tada galėtų imtis JAV?
T.Cordesmanas: „Yra daug ženklų, kad šiuo procesu siekiama pridengti JAV pasitraukimą. Taip pat buvo elgiamasi amerikiečiams traukiantis iš Vietnamo.“
„Kol kas skubėti nevertėtų. Akivaizdu, kad amerikiečiai šiuo metu viliasi iš talibų sulaukti greito ir aiškaus signalo, jog jie nusiteikę rimtai“, – pastebi BBC.
Kita vertus, gali būti, kad JAV prezidentas D.Trumpas, vedinas politinių priežasčių, skubina karių išvedimo iš Afganistano procesą negalvodamas apie pasekmes.
Aišku, tikrai nėra daug amerikiečių, kurie liūdėtų dėl šio ilgiausio karo JAV istorijoje pabaigos. Bet gynybos ekspertas Tony Cordesmanas įspėjo, kad D.Trumpo administracijos siekiama „taika“ iš tiesų gali reikšti situacijos vietnamizaciją.
„Yra daug ženklų, kad šiuo procesu siekiama pridengti JAV pasitraukimą. Taip pat buvo elgiamasi amerikiečiams traukiantis iš Vietnamo“, – skubotą ir chaotišką amerikiečių bėgimą iš tuometinio Saigono priminė T.Cordesmanas.
